Po didinamuoju stiklu – nuodus spjaudantys kaminai

Virš kaimyninio namo besiranganti juodų dūmų gyvatė neturėtų praslysti pro akis: tai ženklas, kad gali būti kūrenamos kenksmingos atliekos, o aplinkiniai priversti kvėpti į savo plaučius nuodus.

Reaguoja į skambučius

Spustelėjus šaltukui, Aplinkos ministerija paskelbė akciją "Kaminukas", per kurią bus organizuojami patikrinimai į pramoniniuose ir gyvenamuosiuose rajonuose didesnę taršą skleidžiančius taškus. Pasirinktinai bus tikrinamos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, ar jose nedeginamas netinkamas kuras. Pavyzdžiui, panaudoti tepalai, naftos produktais užterštos atliekos, impregnuota ar laminuota mediena bei kita.

Akciją "Kaminukas" planuojama tęsti iki kovo pradžios. Aplinkosaugininkai pasibels ir į individualių namų duris, jei kils įtarimų, kad teršiamas aplinkos oras. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainilavičius atkreipia dėmesį, kad iš kaimyninio namo kamino rūkstantis juodas dūmas, nosį riečiantis kvapas turėtų labai dominti netoliese gyvenančiuosius.

"Visi gyventojai turi teisę į švarų orą. Gyvenamojoje aplinkoje neturėtų nervinti nei dūmų spalva, nei kvapas, nei kenksmingos medžiagos", – dėstė E.Vainilavičius. Pasak jo, medžiagos, kurios išmetamos iš neleistino naudoti kuro, pavyzdžiui, atliekų, tai yra nuodingos, kenkia sveikatai.

Pateikti įrodymus, kuo kaimynas kūrena savo krosnį, ne visada pavyktų, tačiau kiekvienas pilietis turi teisę pareikšti nepasitenkinimą vien įtardamas netinkamą veiklą. Pernai šaltuoju sezonu, pasak E.Vainilavičiaus, buvo gauta apie 20 iškvietimų dėl kūrenimo netinkamu kuru. Tiesa, įtarimai ne visada pasitvirtina. Kartais pranešama, kad deginamos padangos, tačiau nuvykus į vietą, jų nerandama.

Kartais gyventojai nė nesuvokia kūrenantys kenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, kai kas kūrenti naudoja baldų plokščių atraižas ir nesusimąsto, kad jose yra kenksmingų medžiagų. Negalima kūrenti ir dažytos medienos, pavyzdžiui, langų rėmų, durų.

Pakenkia pirmiausia sau

Didesnį ar mažesnį užterštumą mieste, pasak E.Vainilavičiaus, lemia ir teršalų išmetimo sąlygos. Pavyzdžiui, degėsius galima uosti tankiai apstatytoje gyvenamojoje teritorijoje, kur namai stovi arti vienas kito, kaminai yra gana žemai. Jei dar nėra ir vėjo, kritulių, šių gyventojų artimiausioje aplinkoje teršalai čia dar blogiau sklaidosi.

Aplinkosaugos specialistas atkreipė dėmesį, kad netinkamą kurą naudojantys gyventojai nuodija ne tik kaimynus, bet pirmiausia – patys save. Užterštų pakuočių, plastikinių butelių ir kitų atliekų deginimas ypač pavojingas.

"Dedant šias medžiagas į krosnį, į patalpą spėja pasklisti visokie formaldehidai, fenoliai, kiti kenksmingi junginiai. Jie kenkia namo gyventojams, o jei dar šeimoje auga mažų vaikų..." – grėsmes įžvelgė aplinkosaugininkas.

Užkuriant katilą ar krosnį išmetamų teršalų koncentracija būna ypač didelė. "Įkuriant reikia naudoti tik labai gerai išdžiovintas malkas, kad katilas kuo greičiau įsidegtų. Jei tam naudojamos šlapios malkos, katilas dūsta, jos ilgą laiką skleidžia labai didelį teršalų kiekį. Kuras turi atitikti leistinos drėgmės reikalavimus. Į mažesnio galingumo krosnį įmetus šlapią medieną, kvapų bus visokiausių. Sunku bus pasakyti, ar dega malkos, ar buitinės atliekos. Kaimynus tai gali nervinti", – situaciją iliustravo pašnekovas.

Kuo iš tikrųjų kūrenama nuvykus į vietą nustatyti ne visada yra įmanoma. Atvykę inspektoriai gali jau paprašyti parodyti naudojamo kuro atsargas. Kartais užtenka inspektorių vizito, kad padėtis pagerėtų.

Skiriamos šimtinės baudos

Aplinkosaugos specialistų duomenimis, šaltuoju metų laiku, kai suintensyvėja kūrenimas, visose oro kokybės tyrimų stotyse registruojami smulkiųjų kietųjų dalelių paros ribinės vertės (50 mg/kub. m) viršijimai. Dažniausia padidėjusios taršos priežastis – neteisėtas buitinių ir gamybos atliekų naudojimas kurui. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 400 litų.

Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos), anglys, durpės. Pučiant silpnam, nepalankiam teršalams sklaidytis vėjui siūloma pagal galimybes rinktis šildymą dujomis. Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, drabužius, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes.

Durpės taršesnės už malkas

Aplinkosaugininkai susiduria su įvairiais akibrokštais. Praėjusiais metais ne kartą gauti gyventojų signalai dėl iš kamino išsiveržiančių juodų dūmų kamuolių bendrovės "Lorizon Energy" katilinėje Elektrėnų g. Kauno miesto agentūros pareigūnai atliko neplaninius patikrinimus ir buvo nemaloniai nustebinti. Vietoj projekte numatyto biokuro (medienos pjuvenų ir šiaudų) rado deginamas trupinines durpes.

"Įmonė projektavo ir statė biokuro jėgainę pagal visas taisykles ir turėjo ją kūrenti biokuru. Ataskaitoje pateikė duomenis, kokius teršalų kiekius išmes kūrendami biokurą. Deja, pradėję jėgainę naudoti, į tai nusispjovė ir kūreno... durpėmis. Jų motyvas – durpės pigesnės", – pasakojo E.Vainilavičius. Durpės, pasak jo, taip pat yra leistinas naudoti kietasis kuras, bet jas kūrenant į aplinką išmetama kelis kartus daugiau teršalų, nei kūrenant biokurą. Tai turėjo būti deklaruota eksploatuojant jėgainę. Įmonei skirta bauda ir nurodyta naudoti tinkamą kurą.
Durpės yra iškastinis kuras ir nepriklauso atsinaujinančioms kuro rūšims. Joms degant išsiskiria sieros dioksidas, azoto oksidas, suodžiai, anglies dioksidas. Degant durpėms atsiranda papildomų sieros anhidrido teršalų, pelenų kiekis susidaro gerokai didesnis, nei degant biokurui.