„Pienocentro“ broko netaiso?

Projektas suderintas

Paveldosaugininkai dar 2024 m. rudenį dėl grubių pažeidimų sustabdė „Pienocentro“ fasado tvarkybos darbus, paskaičiavo ir padarytą žalą. Skelbta, kad kultūros paveldo objektui padaryta daugiau nei 850 tūkst. eurų žala. Už projekto nesilaikymą bauda skirta ir tuomečiams rangovams.

Dabar Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai „Kauno dienai“ nurodė, kad 6 tūkst. eurų baudą „USBI“ sumokėjo, o pastato šeimininkams nesiseka rasti naujų rangovų, kurie tarpukario modernizmo perlą sutvarkytų pagal atnaujintą projektą.

„Nekokybiškas tinkas nuimtas, tačiau atviras mūras nepaliktas, todėl papildomos žalos pastatui nedaroma. Naujas projektas suderintas su KPD. Mūsų žiniomis, savininkai veda derybas su kitais rangovais, bet nelabai kas nori imtis. Situacija nedžiugina, pastatas tikrai nepuošia miesto, bet savininkams tai brangiai kainuoja – kiekvieną dieną jiems tenka mokėti už pastolius. Negalime bausti savininkų vien už tai, kad jiems nesiseka rasti naujų rangovų“, – dienraščiui komentavo KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Liutauras Tarbūnas.

Nesiima: pastato šeimininkams nesiseka rasti rangovų, kurie sutvarkytų anksčiau padarytą broką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Miesto pozicija

Kauno miesto savivaldybė per Paveldotvarkos programą yra numatę „Pienocentro“ fasado darbams skirti 58 tūkst. eurų, bet jie bus sumokėti tik tada, kai visi darbai bus baigti ir atlikti pagal suderintą projektą.

„Oficialios informacijos, kodėl neatnaujinami darbai, iš pastato savininkų neturime. Paveldotvarkos programos finansavimo sutartis, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė skiria paramą fasadams restauruoti galioja, darbus privaloma atlikti per šiuo metus.

Mūsų žiniomis, projektas jau yra pakeistas, išduotas naujas tvarkybos darbų leidimas, parengtos darbų technologinės kortelės. Teisinių kliūčių darbams vykdyti nėra“, – „Kauno dienai“ sakė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis aiškino, kad neįvykdžius Paveldotvarkos programos sutarties laiku, valdytojas negaus numatytos savivaldybės paramos. „Kadangi pastatas yra saugomas valstybės, reikalavimą pašalinti pažeidimus per nustatytą terminą yra pateikęs KPD. To neįvykdžius, KPD galėtų taikyti tam tikras poveikio priemones“, – pridūrė pašnekovas.

Sklinda gandai, kad „Pienocentro“ pastatą valdanti bendrovė „Tranvia“ ketina šį objektą parduoti, tačiau miesto specialistai šios informacijos nedetalizavo. „Tokių gandų esame girdėję, tačiau mums tokia informacija iš savininkų nebuvo pateikta“, – nurodė S. Rimas.

„Pienocentro“ pastate veikia privati mokykla. Tris metus vaikai mokosi klasėse, kuriose langus dengia pastoliai ir plėvelė. „Kauno diena“ pasiteiravo, kaip miestas vertina tokias vaikų mokymosi sąlygas. „Iš tėvų skundų nesame gavę“, – teigė savivaldybės specialistas.

Nekokybiškas tinkas nuimtas, tačiau atviras mūras nepaliktas, todėl papildomos žalos pastatui nedaroma.

Tinko technologija

„Kauno diena“ yra skelbusi, kad 2024 m. rudenį buvo sustabdyti „Pienocentro“ tvarkybos darbai, nustačius grubių pažeidimų. Buvę rangovai bendrovė „USBI“ tinką purškė, nors ant šio tarpukario perlo tinkas turėjo būti tepamas.

Tąkart KPD objekte atliko patikrinimą ir nurodė, kad tinkas purkštas, o ne teptas būtent iš Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės pusių. Vidiniame kieme tokio reikalavimo nebuvo.

„Tvarkybos darbų projekte nebuvo nurodyta konkretaus tinko įrengimo būdo. Darbams vykdyti buvo pasitelktas reikiamą kvalifikaciją turintis kultūros paveldo specialistas, kuris darbų atlikimo sprendinius derino su techninės ir projekto vykdymo priežiūros specialistais. Kai vyko darbai ir KPD atliko patikrinimą, paaiškėjo, kad parinkta netinkama darbų atlikimo technologija“, – „Kauno dienai“ anksčiau savo poziciją dėl atliktų darbų bandė aiškinti „USBI“ atstovai.

„Pienocentro“ pastatas šiuo metu priklauso bendrovei „Tranvia“, kuri 2018 m. aukcione jį įsigijo už 1,2 mln. eurų.

1931–1934 m. pastatyti „Pienocentro“ rūmai yra vienas reprezentatyviausių Kauno modernizmo pastatų, jo autoriai – architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Karolis Reisonas.

Statinys 2004 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, o pernai rugsėjį Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.