Petrašiūnų smėlynuose prisimintos kraupios žudynės

Pažymint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Petrašiūnuose, kur 1941 m. rugpjūčio 30 d. hitlerininkai ir jų vietiniai talkininkai nužudė 125 žydus (23 iš jų – vaikai), miesto savivaldybės rūpesčiu buvo atidengta atminimo stela ir išvalyta tragedijos vieta.

Tik 2011 m. paaiškėjo, jog Petrašiūnų seniūnijos teritorijoje rasta ir planuojama paženklinti iki šiol nežinoma 125 žydų žudynių vieta, kurią knygoje "Masinės žudynės Lietuvoje" aptiko Lietuvos sveikatos universiteto prof. Aleksandras Vitkus ir kaunietis Chaimas Bargmanas, laisvalaikiu mėgstantys tyrinėti istoriją. Minėtoje knygoje pateikta vokiečių saugumo policijos vado K.Jegerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitą vadams į Berlyną apie Petrašiūnuose įvykdytas žydų žudynes. Tačiau konkreti vieta nebuvo nurodyta.

A.Vitkus surado žudynių liudininkus, galimą žudynių vietą. Apie tai sužinojęs Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kreipėsi į Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyrių dėl surastos vietos žymėjimo, tačiau naujos žudynių vietos įregistravimas užtruko, nes reikėjo patikrinti ir identifikuoti kauniečių A.Vitkaus, Ch.Bargamano, Antano Zinkevičiaus, Veronikos Špokauskaitės pateiktą informaciją apie žydų žudynių vietą Petrašiūnuose. Specialistų atlikti tyrimai pasitvirtino, ir žudynių vieta buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Tikslią vietą nustatyti specialistams padėjo tiesioginis žudynių liudytojas Pranas Uldys.

"Buvo šilta besibaigiančio rugpjūčio diena. Mes, vietiniai vaikai, dažnai rinkdavomės šioje smėlingoje ir kalvotoje vietovėje, kuri 1941 m. dar vadinosi Žemaisiais Amaliais. Tą rugpjūčio dieną sužinojome, jog toje vietoje rusų belaisviai kasa duobę. Nubėgome slapta pažiūrėti. Pamatėme didelę duobę – dabar ją iš abiejų pusių riboja išlikusios didžiulės pušys, kurios anuomet tebuvo pušelės. Netrukus karinėmis uniformomis vilkintys vyrai ir keli civiliai prie duobės atvedė daug vyrų žydų. Juos sušaudė. Tuomet atvedė žydes moteris su vaikais ir norėjo juos taip pat sušaudyti, tačiau išvydusios savo vyrus, brolius duobėje, jos pačios su vaikais šoko į ją – ten visi buvo sušaudyti nuo duobės krašto", – prisiminimais prieš kelerius metus dalijosi P.Uldys.

Pasak žudynių liudytojo, po 15 metų nuo šio nežmoniško nusikaltimo, Petrašiūnuose veikusios "Bituko" gamyklos ekskavatorius šioje nusikaltimo vietoje kasė smėlį plytoms gaminti, netyčia pasėmė ir žmonių kaulų, kurie netrukus pateko į cechą. Po šio kraupaus įvykio buvo uždrausta kasti smėlį šioje vietoje.

Stelos atidengimo ceremonijoje dalyvavo ne tik žydų bendruomenės, bet ir JAV, Vokietijos bei Rusijos ambasadų, Kauno miesto savivaldybės, Petrašiūnų seniūnijos, moksleivijos  atstovai.