Pasikeitė infrastruktūros plėtros įmokos: ką svarbu žinoti statytojams? Pereiti į pagrindinį turinį

Pasikeitė infrastruktūros plėtros įmokos: ką svarbu žinoti statytojams?

2026-11-16 10:00

Nuo lapkričio 1 d. Kauno rajone įsigaliojo atnaujinti infrastruktūros plėtros įmokų tarifai ir teritorijų zonos. Šiais pakeitimais siekiama ne tik pritaikyti įmokas prie realių Bendrojo plano sprendinių, bet ir užtikrinti, kad surinktos lėšos tikslingai nukeliautų ten, kur viešųjų paslaugų trūkumas didžiausias. Gyventojai gali tikėtis, kad naujojo socialinės infrastruktūros mokesčio lėšos virs naujais darželiais, mokyklomis ir sporto aikštynais sparčiausiai augančiuose priemiesčiuose.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Metodika: tarifų dedamosios ir įkainiai nustatyti atsižvelgiant į Bendrojo plano nustatytas funkcines zonas, esamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.
Metodika: tarifų dedamosios ir įkainiai nustatyti atsižvelgiant į Bendrojo plano nustatytas funkcines zonas, esamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Taip pat Kauno rajono savivaldybės taryba spalio 22 d. posėdyje patikslino kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.

„Poreikį patikslinti tarifus lėmė atnaujintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-asis keitimas. Atsižvelgiant į jo sprendinius, buvo siekiama užtikrinti, kad įmokų tarifai ir jų taikymo zonos atitiktų Bendrajame plane nustatytas funkcines zonas, nustatytas prioritetines teritorijas ir teritorijų plėtros kryptis. Antroji priežastis – jau pagal Infrastruktūros plėtros sutartis įrengta infrastruktūra tam tikrose Kauno rajono savivaldybės teritorijose ir nuo 2021 m. pasikeitusi įrengiamos infrastruktūros kaina“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus savivaldybės vyr. inžinierė Eglė Petrauskaitė.

Pritaikyti prie realių sprendinių

Savivaldybės atstovės žodžiais, tarifai ir zonos pritaikyti prie realių Bendrojo plano sprendinių. Tai leidžia tikslingiau nukreipti surinktas lėšas į tas teritorijas, kur infrastruktūros trūkumas didžiausias.

„Plėtrą subalansuoti padeda diferencijuoti seniūnijos koeficientai. Tolimesnėse seniūnijose taikomas mažesnis koeficientas (0,5), kuris sumažina finansinę naštą statytojams ir skatina investicijas už aktyviausių priemiesčių ribų, o sparčiausiai augančiose zonose taikomas visiškas reguliavimas su socialinės infrastruktūros įmoka (prioritetinėje teritorijoje)“, – paklausta, kaip naujoji tvarka padės subalansuoti plėtrą tarp aktyviausių priemiesčių ir tolimesnių rajono seniūnijų, sakė E. Petrauskaitė.

Eglė Petrauskaitė

Plėtrą subalansuoti padeda diferencijuoti seniūnijos koeficientai.

Dėmesys socialinei infrastruktūrai

Patvirtintas naujas socialinės infrastruktūros plėtros įmokos tarifas (T2): prioritetinėse plėtros teritorijose statomiems gyvenamosios paskirties pastatams nustatytas 4 Eur/kv. m, o neprioritetinėse plėtros teritorijose – 0 Eur/kv. m.

„Nulinės įmokos tarifą socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtrai neprioritetinėse plėtros teritorijose apibrėžia Vyriausybės nutarimas, todėl T2 įmokos tarifas nustatytas tik prioritetinėse teritorijose. Socialinė savivaldybės infrastruktūra – kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas“, – kalbėjo Savivaldybės vyr. inžinierė.

Jos žodžiais, socialinės infrastruktūros plėtros įmokos tarifas (T2) nustatomas socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtrai, atsižvelgiant į pastatų naudojimo paskirtį, socialinės savivaldybės infrastruktūros išvystymą ir reikalingą plėtrą, numatytą teritorijų planavimo dokumentuose ir strateginio planavimo dokumentuose.

Už socialinę infrastruktūrą surinktos lėšos bus tikslingai nukreipiamos būtent šių objektų plėtrai ir į tas teritorijas bei seniūnijas, kur įmokos bus surinktos ir kur kyla didžiausias viešųjų paslaugų poreikis. „Gyventojai gali tikėtis, kad šios lėšos bus investuojamos į naujų ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, sporto aikštynų, parkų ir kitų viešųjų erdvių projektavimą, statybą ir įrengimą“, – tvirtino E. Petrauskaitė.

Suskirstyta į keturiolika zonų

Bazinis inžinerinės infrastruktūros įkainis svyruoja nuo 1 iki 120 Eur/kv. m. Nuo ko priklauso, kurioje zonoje atsidurs statytojas, ir kurios Kauno rajono vietos bus brangiausios?

„Zona, į kurią patenka statytojas, tiesiogiai priklauso nuo to, į kurią iš keturiolikos patvirtintų tarifų teritorijų zonų patenka žemės sklypas. Tarifų dedamosios ir įkainiai nustatyti atsižvelgiant į Bendrojo plano nustatytas funkcines zonas, esamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį, taip pat įvertinus reikalingą lėšų poreikį savivaldybės infrastruktūrai ir želdynams vystyti ir įrengti“, – teigė Savivaldybės vyr. inžinierė.

E. Petrauskaitės žodžiais, brangiausios infrastruktūros plėtros tarifų zonos yra besiplečiančiuose priemiesčiuose, kur savivaldybės infrastruktūros įrengimo kaštai didžiausi. Tikslią savo sklypo tarifų teritorijos zoną ir taikomą tarifą gyventojai ir investuotojai gali lengvai pasitikrinti interaktyviajame Savivaldybės žemėlapyje. „Įmokos dydis taip pat priklauso nuo išvystytos infrastruktūros tam tikroje teritorijoje – vandens tiekimo, buitinių nuotekų, paviršinių nuotekų tinklų ir kelių“, – pabrėžė pašnekovė.

Jei žemės sklypas patenka į kelias skirtingas tarifų zonas, konkretus tarifas nustatomas kompleksiškai įvertinus sklypo naudojimo būdą, esamą inžinerinę infrastruktūrą, planuojamo statinio paskirtį ir faktines aplinkybes.

Tikimasi pritraukti statytojų

Nuo lapkričio 1 d. Kauno rajone prekybos ir administraciniams pastatams taikomas dvigubai didesnis koeficientas (2), o visuomeniniams objektams – perpus mažesnis (0,5).

„Koeficientų diferencijavimas grindžiamas statinių paskirtimi, jų kuriamu poveikiu inžinerinei infrastruktūrai ir socialine nauda bendruomenei. Prekybos ir administraciniams pastatams taikomas didesnis koeficientas, nes komerciniai objektai generuoja intensyviausius transporto srautus ir sukuria žymiai didesnę apkrovą Savivaldybės inžineriniams tinklams ir susisiekimo infrastruktūrai. Visuomeniniams objektams taikomas mažesnis koeficientas, siekiant skatinti kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir kitų bendruomenei svarbių viešųjų paslaugų plėtrą“, – aiškino E. Petrauskaitė.

Vienuolikoje Pakaunės seniūnijų (pvz., Babtų, Vilkijos, Čekiškės) taikomas lengvatinis 0,5 koeficientas. Tokiu sprendimu tikimasi pritraukti daugiau statytojų į šiuos regionus. „Taikant mažesnį koeficientą nutolusioms seniūnijoms Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka sumažėja perpus, sumažėjusi finansinė našta padidina regionų patrauklumą, sudarydama palankesnes ekonomines sąlygas būsto statybai ir verslo plėtrai atokesnėse rajono vietovėse“, – sakė pašnekovė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kas laukia tų statytojų, kurie dokumentus pateikė spalio pabaigoje, bet sprendimo dar negavo. Kuriai grupei – senajai ar naujajai – jie bus priskirti?

„Visi statytojų prašymai infrastruktūros plėtros įmokai apskaičiuoti, kurie savivaldybei buvo pateikti iki 2026 m. spalio 31 d. įskaitytinai, yra nagrinėjami ir įmokos jiems skaičiuojamos vadovaujantis iki šio sprendimo įsigaliojimo galiojusio Savivaldybės tarybos sprendimo nuostatomis. Naujieji tarifai ir atnaujintos tarifų zonos bus taikomos tik tiems prašymams, kurie pateikiami nuo 2026 m. lapkričio 1 d.“, – teigė E. Petrauskaitė.

Naujausi komentarai

Dzonas

kaip gerai gyvenam, už savo šaibas ne tik savo namą , bet ir savivaldybei kelius, tinklus ir tt tiesi... ir suplojęs dar TIK GALI TIKĖTIS...Gerovēs Lietuva.
2
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų