Premjerė: istorinės reikšmės pastatai turi rasti būdą pasakoti istoriją

Pašto rūmai – šalies pasiekimų simbolis 

Parodą rengė 26 menininkai iš penkių modernistinių miestų: Kauno, Lvovo (Ukraina), Brno (Čekija), Tel Avivo (Izraelis) ir Kortrijko (Belgija). Parodoje kalbama apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose ir siekiama atskleisti šio architektūros stiliaus vertę bei patrauklumą. Paroda Kaunas demonstruoja lyderystę modernizmo paveldo srityje ir galutinai įsitvirtina kaip vienas iš pasaulio modernizmo tyrimų, populiarinimo ir traukos centrų.

„Labai džiaugiuosi galimybe susitikti su jumis, ir jus pasveikinti šios tarptautinės parodos atidarymo proga. Ypatingai džiugu, kad galiu tai daryti išskirtinės kultūrinės ir istorinės vertės pastate – Kauno pašto rūmuose. Jie yra ne tik Kauno modernizmo emblema, bet ir įkūnija Kauno modernistinės architektūros vertę, o taip pat jos savitumą – sakė premjerė I. Šimonytė. – Labai svarbu, kad tokios išskirtinės vertės pastatai nebūtų užmiršti ir netaptų nereikalingi. Juk Kauno centrinio pašto rūmai pirmiausia yra Lietuvos ir jos žmonių pasiekimų tarpukariu simbolis. Šio pastato architektūrinis rūbas tarsi ragina mus nenustoti kurti, statyti savo miestą ir valstybę, prisidedant prie istorijos tęstinumo. O kartu augti ir patiems, atsispiriant nuo praeities pamokų ir patirtų iššūkių.“

„Labai svarbu, kad tokie išskirtinės istorinės vertės pastatai atrastų tinkamą būdą pasakoti savo ir mūsų šalies istoriją, o kartu gyvuoti toliau, kurdami naujus naratyvus tarp savo sienų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė tvirtino, kad tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ yra simboliškas kvietimas sujungti praeitį ir dabartį su ateitimi, įvertinti praėjusio amžiaus palikimą bei atrasti kūrybiškus sprendimus, kurie pratęstų šių pastatų istorijas.

„Aš į tai žiūriu kaip į kvietimą miestui ir jo gyventojams bei svečiams susirašinėti tarsi laiškais ir megzti prasmingą pokalbį bei stiprinti tarpusavio ryšį“, – sakė I. Šimonytė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaunas – būsimas UNESCO miestas?

Tuo tarpu Kultūros ministras Simonas Kairys sveikinimo kalbą pradėjo Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais. „Lygiai prieš 90 metų Kauno centrinis paštas oficialiai atvėrė duris. Tada jį pašventino kunigas, visuomenės veikėjas J. Tumas-Vaižgantas. Jis į pašto tarnautojus kreipėsi tokiais žodžiais: Regite, kokią darbo vietą jums parengė jauna mūsų valstybė, kad būtų jums erdva, patogu ir sveika – citavo ministras. – Nuo to laiko šis Felikso Vizbaro kūrinys išgyveno ir šviesių, ir labai sudėtingų akimirkų. Bet šiandien, po 90 metų, šis modernizmo architektūros simbolis vėl įžengė į vilčių kupiną etapą. 2022 metai Kauno centrinio pašto istorijoje išliks išties ypatingais. Visų pirma, tai yra metai, kai paštas pereis į Kultūros ministerijos rankas. Tuo asmeniškai aš labai džiaugiuosi, nes šis pastatas yra reikšmingas kultūros paveldo objektas.“

S. Kairys pastebėjo, kad Centrinio pašto pastatas tarpukariu ženklino visuomenės modernėjimą ir augančią gyvenimo kokybę, nepamirštant ir tradicinių tautinių elementų, itin kruopščiai įkomponuotų architektūrinėse detalėse. „Kylant šiam pastatui, tarpukariu virė diskusijos ir dėl paties pastato, ir dėl jo simbolinės reikšmės. Šiandien,  braižant šio pastato ateities scenarijus, taip pat kyla daug diskusijų. Juk artėja sprendimas dėl Kauno architektūros įtraukimo į UNESCO paveldo sąrašą“, – atkreipė dėmesį jis.

Parodos atidarymą užbaigė efektingas šokio trupės „Nuepiko“ pasirodymas. Kauno centrinio pašto rūmuose paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ veiks iki balandžio 10 d. Parodoje lankytojai išvys šimtus asmeninių istorijų apie įspūdingą praeito amžiaus visuomenės augimą pripildytus meno kūrinius.