- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Andrius Palionis, aktyvus kaunietis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius taip pat prisijungė prie visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ ir išsakė savo poziciją pokalbyje su Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologe Dovile Bubniene.
– Andriau, nedvejodamas sutikai pasikalbėti ir pasidalyti savo požiūriu į smurtą. Kokias mintis ar emocijas tau kelia žinojimas, kad šis reiškinys egzistuoja mūsų visuomenėje?
– Labai neigiamas mintis ir emocijas. Vienokiu ar kitokiu pavidalu skirtingu amžiaus tarpsniu tikriausiai visi mes esame patyrę smurtą ar patyčias – mokykloje, kieme, gatvėje. Lažinuosi, kad nė vienam ta patirtis nesukėlė teigiamų emocijų, o ir prisiminti nėra smagu.
– Paminėjai mokyklą, gatvę... O smurtas artimoje aplinkoje?
– Šis apibūdinimas mano ausims skamba iš viso žiauriai. Tiksliau man net suvokti sunku, kaip toks reiškinys gali egzistuoti ir kokios psichologinės būsenos žmonės gali elgtis taip žiauriai su savo artimiausiais žmonėmis – mušti, terorizuoti, žeminti, tyčiotis iš savo tėvų, vaikų, žmonų ar vyrų. Betgi žinau, kad šis reiškinys egzistuoja.
– Kaip tu tai vertini?
– Mano požiūriu, tai nepriimtina ir smerktina. Smurtas man yra trumparegiškumo ir bendražmogiškos kultūros stoka. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tardamiesi, kalbėdamiesi, gerbdami vieni kitus, kurdami geras emocijas aplinkui save galime pasiekti daugiau nei smurtaudami.
– Andriau, ar nori pasakyti, kad pyktis tau visai svetimas?
– Jokiu būdu. Pyktis, kaip ir kitos emocijos, būdingos, manau, visiems žmonėms. Man taip pat. O ir kovos ar konkuravimo skonį pažįstu – augome kartu su broliu ir kartkartėmis tekdavo berniukiškai parungtyniauti ir tarpusavyje išbandyti fizines jėgas. Bet tai tam tikras brendimo procesas ir jokiu būdu smurtu tai nepavadinsi. O tas smurtas, kuris yra tyčinis, siekiant kitą įskaudinti, pažeminti, ir nuolat besikartojantis, man nesuvokiamas dalykas. Aš iš esmės nepritariu bet kokios rūšies smurtui ir apskritai netikiu, kad smurtas gali duoti rezultatą ar atnešti kokios nors naudos (jei tokios sieki smurtaudamas). Atvirkščiai, manau, kad tai tik sukelia priešišką reakciją ir formuoja neigiamą nuomonę apie smurtaujantįjį.
– Ar aš teisingai tave supratau – ir pats esi patyręs smurtą?
– Vaikystėje yra tekę pajusti patyčių rykštę. Patyčios ar smurtas, kad ir koks jis būtų, iš tikrųjų žmogų priverčia užsisklęsti, užsidaryti. Įneša tam tikrą nepasitikėjimo jausmą. Nėra lengva kažkam pasipasakoti ar ieškoti paramos. Tai yra didelis psichologinis išbandymas, o kai jis tenka vaikui, padariniai gali būti ilgalaikiai ir skaudesni. Kaip vaikai tai išgyvena, priklauso nuo to, ar jie apskritai turi užnugarį (čia svarbiausi yra tėvai, kiti artimieji). Be abejo, tie, kurie sugeba psichologiškai atsilaikyti, patvirtina sau ir kitiems, kad yra stipri asmenybė. Deja, ne visiems pasiseka, ir man gaila žmonių, kuriuos patyčios vienu ar kitu gyvenimo momentu palaužė arba pakeitė juos į neigiamą pusę, išmokė nepriimtino visuomenėje elgesio.
– Andriau, pagal tai, ką mes skaitome viešojoje erdvėje, atrodo, kad visuomenėje smurto be galo daug. Kieno tai atsakomybė, tavo nuomone?
– Tai sudėtingas reiškinys. Manau, kad tai nėra vieno asmens ar vienos institucijos atsakomybės klausimas. Už tai esame atsakingi visi mes ir kiekvienas atskirai. Kokią aplinką mes kuriame savo namuose, savo darbe, draugų, pažįstamų rate. Kaip auginame, auklėjame savo vaikus ir kokį pavyzdį jiems rodome. Kokioms vertybėms ir normoms pritariame, o kurias smerkiame. Ar turime pakankamai bendravimo įgūdžių ir pagarbos vienas kitam. Ir tai apima absoliučiai visas erdves, kuriose esame, – namus, darbovietę, mokyklą, visas institucijas.
– Aš vis pabrėžiu, kad dauguma žmonių kartais pykstasi, ginčijasi. Bet juk ne visi ginčai baigiasi smurtu. Nuo ko tai priklauso?
– Manau, kad tai priklauso ir nuo asmeninių, ir nuo psichologinių savybių. Vieni išmoksta jausti ribą, kiti – ne. Vieni yra impulsyvesni, kiti – ramesni. Vieni moka susitaikyti su tuo, kad ne viskas vyksta kaip norisi, kiti – ne. Deja, čia nesu didelis ekspertas. Bet tikiu, kad ir kokiomis savybėmis žmogus pasižymi, tol, kol jis jaučia pagarbą bet kuriam kitam asmeniui, apskritai pagarbą gyvai būtybei, tol jis niekada nedrįs pakelti rankos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikos: po pirmojo skiepo COVID-19 užsikrėtė septyni darbuotojai5
Kauno klinikose šį sekmadienį prasidės darbuotojų revakcinacija nuo COVID-19, feisbuke pranešė Kauno klinikos. ...
-
Užfiksavo pareigūnų susitikimą: karantino ribojimai jiems negalioja?23
„Tai lauke – po du, ar kaip ten?“ – klausė vaikinas, Jonavoje, prie vienos degalinės, užfiksavęs besibūriuojančius policijos pareigūnus. ...
-
Kęstučio gatvėje nebeliko „Maximos“ parduotuvės23
Miesto centre, Kęstučio gatvėje, veikusios „Maximos“ parduotuvės durys pirkėjams – užvertos. Nebeliko ir iškabos. ...
-
Karantininis žiemos savaitgalis: pareigūnai pramogautojus stebės ne tik Kleboniškyje8
Praėjęs snieguotas savaitgalis kauniečiams, pagaliau sulaukusiems progos pasimėgauti žiemos pramogomis, atnešė ne tik neišdildomų gerų įspūdžių, galimybę pajudėti, bet ir traumų, o taip pat ir baudų dėl karantino sąlygų nesilai...
-
Sausio 13-osios didvyris, likęs už kadro6
Atsitiktinumas lėmė, kad Sausio 13-osios naktį televizijos režisierius Raimondas Čaikauskas liko darbe. Ir nors nesijaučia esąs herojumi, žurnalistas Vidas Mačiulis tikina, kad be Raimondo prieš kameras jis nebūtų išstovėjęs de&scaro...
-
Žiemos pramogų erdvėse Kaune – svarbūs įspėjimai: „Virusui šaltis nebaisus“4
Skubančius džiaugtis žiemos pramogomis Kauno mieste ant snieguotų kalnų ir kalnelių šiomis dienomis pasitiks naujovė – įspėjamieji ženklai. Masiniu traukos objektu tapusiose žiemiškų pramogų erdvėse jie primins apie esminius k...
-
„Kauno dienos“ studija: laikas kalbėti apie kitą šių laikų žudiką – neaktyvumą3
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius, dr. Arūnas Emeljanovas. ...
-
Kokie dar pokyčiai laukia Laisvės alėjoje?35
Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius Šarūnas Kiaunė pasakojo, kad, be Muzikinio teatro sodelio rekonstrukcijos, kuri jau įkarštyje, dar yra likusi visiškai nepaliesta Laisvės alėjos dalis nuo Soboro iki Vytauto gatvės i...
-
Bankroto administratorių šou – be pabaigos?11
Kompiuterinę atrankos sistemą sugebėję savo naudai įveikti bankroto administratoriai, ne mažiau išradingi ir darbinėje veikloje – yra duomenų, kad nieko nedarydami jie gali uždirbti. ...
-
Lietuvą kaustant šalčiui – medikų patarimai: kaip suteikti pirmąją pagalbą nušalus?
Pastarąją savaitę į Lietuvą įžengė šalčiai, kurių jau seniai neturėjome. Žmonės išsiilgę žiemos pramogų, tačiau specialistai jomis ragina mėgautis atsakingai. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai dal...