Kauno rajono ūkininkai praėjusią savaitę itin dažnai žvalgėsi į dangų. Laukė, kada liausis lietus, pradžius laukai, žiemkenčius bus galima purkšti, tręšti. Kiti skaičiavo žiemos sukeltus nuostolius.

Dalis pasėlių iššalo

"Patręšėm 220 ha žieminių kviečių, nupurškėm juos nuo piktžolių, rapsą žieminį patręšėm dviejų rūšių trąšom, nupurškėm boru, mineralais, vitaminais, pasėjom 30 ha cukrinių runkelių, nupurškėm", – prieš keletą dienų pasakojo Babtų ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius.

"Laukiam, kada galėsim purkšti. Praėjusi savaitė tam buvo nepalanki. Dvi dienas vėjai pūtė, paskui lijo. Dabar laukiam šilumos. Purkšti galima tada, kai vidutinė paros temperatūra dvi paras iš eilės yra ne žemesnė kaip dešimt laipsnių šilumos. Šią savaitę jau žada atšilt, prasidės žemės dirbimas, sėja. Žodžiu, visi pavasario darbai", – planavo Vilkijos apylinkių ūkininkas Jonas Žotkevičius.

Nors žiemos šiemet tarsi ir nebuvo, besniegis šaltis jam, kaip ir kai kuriems kitiems rajono ūkininkams, pridarė nuostolių. J.Žotkevičiaus laukuose iššalo 150 ha žieminio rapso, tai yra daugiau kaip du trečdaliai rapsais užsėto ploto. "Iššalo pavasarį, kovo mėnesį, kai nebuvo sniego, tačiau šalo. Bet ką kita pasėti tuose laukuose kainuos apie 300–400 eurų už ha. Nes reikia nupurkšt, sunaikint likučius, žemę išdirbt gerai, reikia sėklą pirkt, sėt – viskas kainuoja. Be to, dar minusas su derlium išeina, – skaičiavo ūkininkas. – Jei žieminio rapso prikuliam 4 t iš ha, tai vasarinio – geriausiu atveju 3 t. O rapso 1 t kainuoja 340–350 eurų. Palyginkime – kviečių 1 t nesiekia 150 eurų. Kviečių prikuliam daugiau nei rapso, bet niekada nežinai, koks bus pavasaris, kokia vasara. O ką iš rudens pasėji – gali tikėtis žymiai geresnio derliaus. Čia minusas tas, kad šalčiai dalį pasėlių sunaikina."

Ūkininkas skaičiuoja, kad 1 ha iššalusio žieminio rapso atneš 500 eurų nuostolį. J.Žotkevičius augina ir kviečius, pupas. Rapsas sudaro trečdalį visų pasėlių.

Grūdų saugoti nevertėjo

Pašnekovas skaičiuoja, kad žiema išdaigų iškrečia kas antri metai. "Prieš 5–6 metus dvejus metus iš eilės visi žieminiai pasėliai 100 proc. buvo iššalę. Tušti laukai liko", – sunkius metus prisiminė ūkininkas. Tačiau pasėlių žiemą ūkininkas nedraudžia: "Seniau drausdavau, o dabar abejoju, ar apsimoka. Seniau išmokos būdavo geros. Bet po to, kai keletą metų iš eilės labai daug pasėlių iššalo, vienintelė pasėlius draudžianti firma pakeitė tarifus: įmokas padidino, o išmokas sumažino."

J.Žotkevičius pastebėjo, kad tokių didelių problemų kaip pienininkai, augalininkai neturi. "Grūdai – ne pienas, greitai nesuges. Jie gali stovėt ir metus, kol parduosi. Tik tiek, kad pasaulinės grūdų kainos yra labai smarkiai nukritusios. Tokios žemos supirkimo kainos neprisimenu, kada yra buvusios. Dabar jau aišku, kad kviečius labiau apsimokėjo parduoti rudenį. Tada buvo galima gauti po 160–170 eurų už toną, o dabar – tik 115–120 eurų", – pasak ūkininko, bent dalį per žiemą saugotų grūdų teks parduoti šia kaina, nelaukiant rudens, nes reikia apyvartinių lėšų.

Ruošiasi sėjai

"Mano žieminiai kviečiai peržiemojo palyginti gerai, neiššalo. Javai jau per dešimt centimetrų išaugę, sužaliavę. Juos jau patręšėm azotinėm trąšom. Dabar laukiam šilumos. Pavasaris ankstyvas, bet šilumos dar trūksta, – pastebėjo Alšėnų seniūnijos ūkininkas Kęstutis Bružikas. – Dabar ruošiam techniką ir ruošiamės vasarinių kultūrų sėjai. Kas žirnius augina – lengvose žemėse jau sėja. Aš jų šiemet neturėsiu turbūt. Pupas sėsiu, bet joms dar truputį per šalta – reikia, kad nebūtų šalta ir drėgna žemė."

Anksčiau auginęs bulves, svogūnus, daugiametes žoles, rapsą, dabar ūkininkas augina javus – žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, – ir pupas. "Rapso nebeauginu – kainos nuvažiavo žemyn. Su žieminiu rapsu, kadangi jis, esant gerai žiemai, duoda didesnį derlių, dar gal į tą kainą šiaip taip su savikaina tilptum. Bet kai dabar naftos kaina taip nuvažiavus žemyn – juk didelė dalis rapsų aliejaus naudojama naftos produktams – ir rapsas atpigo, ir mes jo nebesėjam. O vasarinio rapso išvis neapsimoka augint. Nors sėjomainos požiūriu rapsas yra gerai. Bet aš sėjomainai esu įsivedęs pupas, grikius", – pasakojo ūkininkas.

Ilgą laiką auginęs bulves, svogūnus, prieš dešimtmetį K.Bružikas jų atsisakė. "Kol dar nebuvom Europos Sąjungoj, šias daržoves apsimokėjo auginti. Buvo rinka, nebuvo jokių embargų. O dabar, kai atėjo didžiųjų prekybos tinklų monopoliai, rinka tapo iškreipta. Rimtos realizacijos nėra, moka kapeikas. Dabar prekybininkai įsiveža pigias, užsienyje užaugintas daržoves. Parduotuvėse Egipte, Ispanijoj užaugintų bulvių galima nusipirkti. O Lietuva pagal žemės ūkio sąlygas niekaip negali lygintis su Ispanija, Portugalija, Prancūzija ar Egiptu", – pasak ūkininko, kitas rinką iškreipiantis dalykas yra tai, kad Briuselis Vakarų valstybių ir posovietinių šalių žemės ūkį remia visiškai skirtingai. Ten – kitos išmokos, kita parama, tad kaip mes galime su tomis šalimis konkuruoti?" – retoriškai klausia ūkininkas.

Paaukojo tarsi avinėlį

Daug metų vadovavęs Lietuvos daržovių augintojų asociacijai, buvęs Žemės ūkio rūmų prezidiumo narys primena, kad ruošiantis Lietuvai stoti į ES, buvo padaryta daug klaidų, Lietuvos derybininkai žemdirbiams nereikalavo geresnių sąlygų. O patys žemdirbiai, pašnekovo žodžiais, prie strateginių dokumentų nebuvo prileisti. "Kažkas už mus viską derino, važiavo į Briuselį. O paskui, kai išlindo visos bėdos, mums buvo sakoma: tai kur jūs buvote anksčiau? Mes net nebuvome informuoti apie tai, kad dėl to deramasi. Stojant į ES žemės ūkis buvo paaukotas it avinėlis. Nebuvo susiderėta dėl išmokų, dėl sanitarinių sąlygų, prekių žymėjimo", – pasak ūkininko, visa tai ir nelygi konkurencija su kitų šalių produkcija, kur žemės ūkio sąlygos palankesnės, sunaikino kai kurias žemės ūkio šakas. Tarp jų – bulvininkystę. "Dabar bulvės ir sėklai atvežamos iš Ispanijos, Austrijos, kurios mūsų klimatui net nelabai tinka. Kai kurios – tinka, bet reikia bandyt augint ir atsirinkt. Mes tapome tais bandomaisiais triušiais, kurie savo kaliu viską bandė. Jaučiuosi labai nusivylęs visu tuo, ir ne tik aš vienas. Kabinomės į žemę, statėm, kūrėm, plušom, metėm profesijas, rimtus darbus – ėjom į žemę. O per tą laiką – kuo toliau, tuo blogiau", – užsiminė pašnekovas.

Per 18 metų, kuomet užsiėmė daržovininkyste, K.Bružikas išbandė 50 bulvių veislių, apie 30 – svogūnų. "Išbandžiau, atsirinkau, ką verta augint, bet, žinoma, per nuostolius. Paskui, kai didieji prekybos tinklai įtvirtino savo monopoliją, teko atsisakyti daržovininkystės kaip visiškai nuostolingo dalyko", – prisiminė ūkininkas.

Pieno ūkis – nuostolingas

Alšėnų seniūnijos ūkininkas Antanas Maknevičius – mišraus ūkio savininkas. 300 pieninių karvių laikantis ūkininkas sako, kad jei ūkis nebūtų mišrus, pats neužsiaugintų pašarų, o užaugintų maistinių kviečių neparduotų, jau būtų tekę bankrutuoti. "Apie pelną nė kalbėti neverta – tik apie išsilaikymą, nes dabar jau kurį laiką pienas superkamas žemesne nei savikainos kaina. Mano ūkyje litro pieno savikaina yra 0,28 euro, o nuo gegužės 1 d. supirkėjai supirks tik po 0,16 euro. Iki šiol žiemos laikotarpiu, kai karvės maitinamos iš anksto paruoštais pašarais ir duoda mažiau pieno, kaina buvo 0,19 euro. Jei tokios kainos ir toliau bus, situacija nesikeis, laukia bankrotas. Ir mišrus ūkis negelbės", – užsiminė ūkininkas.

Pieno gamybos savikaina skirtinguose ūkiuose skiriasi, ji susijusi su ūkyje padarytomis investicijomis. "Jei kažkas į kibiriuką melžia rankutėm – viena savikaina, o jei mechanizuota, brangi technika supirkta – savikaina visai kita išeina", – sakė A.Maknevičius.

Jis palaiko pieno gamintojų piketuose Vilniuje, prie Seimo ir Vyriausybės, išsakytus reikalavimus.

Pašnekovas netiki Lietuvai galbūt atsiversiančia Kinijos ar JAV pieno rinka. Jis prisipažino svarstantis galimybę atsisakyti pieno ūkio, pereiti tik prie augalininkystės. "Ten gali tikėtis pelno, be to, ir taip pririštas kiekvieną dieną nesi – juk augalininkai bent pailsi per žiemą", – pasak A.Maknevičiaus, jei pieno gamintojams nebus kompensuojamas kainų skirtumas, tęsis tokia pati žemės ūkio politika, karves Lietuvoje matysime tik per televizorių.

Nuo sausros draustis neskuba

Po 2015 m. patirtų nuostolių dėl sausros, kai nukentėjo iki 50 proc. pasėlių, daugiau Lietuvos žemdirbių svarsto galimybę apsidrausti. Tačiau šiuo metu daugiausia abejonių dėl pasėlių draudimo nuo stichinės sausros kelia tai, jog nėra nei stichinės sausros paskelbimo mechanizmo, nei duomenų, nei aiškios statistikos. Meteorologinių stotelių tinklas pernelyg retas, skelbiant neatsižvelgiama į dirvožemį, augalų drėgmės trūkumą, dėl to nėra veiksmingos prevencijos nuo sausros patiriamų nuostolių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad trumpų sausrų periodų šalyje daugės ir jie dažnės. Tačiau ne visi sausi metų periodai užfiksuojami kaip stichinės sausros. Pagrindinė problema – ta, kad žemės ūkio sausrai paskelbti naudojami indeksai nepatikimi ir dažnai pagal esamą metodiką daromos išvados prieštarauja vienai kitai.

Draustis Lietuvos ūkininkai neskuba ir dėl sudėtingo nuostolių nustatymo mechanizmo. Remiantis nustatyta tvarka, nukentėję rajonai visų pirma turi būti pripažinti stichinės sausros vietomis. Antra – tai daroma remiantis meteorologinių stotelių duomenimis, tačiau jos yra nepakankamai plačiai sustatytos.

Praėjusią vasarą stichinė sausra buvo paskelbta trijose Lietuvos savivaldybėse, tačiau nė vienas ūkininkas nebuvo apsidraudęs. Sėkmingai pasėlių savidraudai nuo sausros reikia, kad valstybė taptų perdraudėja. "Lietuvoje turime 15 proc. išmoką nuo sausros draudimo apdrausimos sumos. Ši išmoka tikrai galėtų būti didesnė, arba bent jau kisti pagal faktinę žalą kaip yra su kitomis rizikomis. Valstybė atsisakiusi būti perdraudėju apsunkino ūkininkų galimybes draustis nuo stichinės sausros, nes draudimui veikti be perdraudėjo yra pernelyg rizikinga apsidraudusiųjų atžvilgiu," – pasakojo vieno pasėlių savidraudos fondo vadovas Algimantas Navickas.

Apsidraudusių ūkininkų susivienijimo vadovas Alfredas Bardauskas teigia, kad jis draustųsi nuo sausros, jei tikėtų, kad, kai ateis sausra, valstybė tai užfiksuos ir jis tikrai gaus išmoką.