Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui dalį istorinio Žaliakalnio paskelbti saugomu savivaldybės ir įsteigti kultūrinį draustinį.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio teigimu, šis sprendimas leis perimti Žaliakalnio priežiūrą iš Kultūros paveldo departamento (KPD).

"Kad paskelbtume šį objektą saugomu, reikėjo parengti specialųjį planą – buvo atlikti didžiuliai moksliniai tyrimai, išnagrinėtas kiekvienas namas. Mūsų tikslas – nuimti sunkumą nuo departamento, kad savivaldybė galėtų daugiau užsiimti, nes mes kai kur dubliuojamės. Tam tikri objektai, kurie yra saugomi valstybės, bus saugomi KPD", – sakė R.Miliukštis.

Jo teigimu, dabar KPD taikomi griežti reikalavimai apsunkina mažiau vertingų pastatų remontą ar griovimą.

"Mes palankiau žiūrime į kai kuriuos dalykus – stengiamės saugoti, kas labai vertinga, smulkmenoms, jeigu žmogus nori šiferio stogą skarda persidengti, didelių reikalavimų pastatams, kurie nėra labai vertingi, nekeliame", – teigė jis.

Kultūrinis draustinis bus steigiamas Kauno Žaliakalnio 1-ojoje zonoje. Tai teritorija ties Parodos kalnu, palei Ąžuolyną besitęsianti iki Aukštaičių gatvės. Projekte nurodoma, kad, patvirtinus parengtą šiai teritorijai specialųjį planą, čia esantys vertingi statiniai būtų saugomi nuo galimo sugadinimo netinkamai perstatant, be to, bus paskelbti objektyvūs reikalavimai kiekvienam šioje teritorijoje esančiam pastatui, todėl remonto darbus šioje teritorijoje esančių namų savininkai galės atlikti paprasčiau.

Šioje Žaliakalnio dalyje gyveno ne vienas žinomas žmogus, tarp jų – Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis Putinas. Čia veikė Japonijos ambasada ir Švedijos konsulatas. Teritorijoje yra C.Sugiharos muziejus, Neo-Lithuania korporacijos rūmai, išlikusios tarpukariu statytos vilos.

2007 metais ši teritorija įtraukta į kultūros vertybių registrą.