Nesitenkinti kultūros trupiniais, padėti bėdoje (Metų kaunietės rinkimai) Pereiti į pagrindinį turinį

Nesitenkinti kultūros trupiniais, padėti bėdoje (Metų kaunietės rinkimai)

2020-02-04 03:00 kauno.diena.lt inf.

"Įdomiausias Lietuvos miestas – Kaunas – nė kiek ne mažiau įdomus nei Paryžius", – teigia viena projekto "Metų kaunietė" dalyvių. Ir šis jos pareiškimas – anaiptol ne pataikavimas kauniečiams, o raginimas atkreipti dėmesį į tai, ką turime, ir kuo galime pagrįstai didžiuotis. Kita projekto dalyvė, kurią šįkart taip pat pristatysime, veikia socialinėje sferoje, tačiau abi sutaria: užimtumas, ugdymas ir edukacija – tiesiausias ir prasmingas kelias.

Marija Oniščik (kairėje) ir Loreta Mickūnaitė (dešinėje)
Marija Oniščik (kairėje) ir Loreta Mickūnaitė (dešinėje) / Asmeninio archyvo nuotr.

15. LORETA MICKŪNAITĖ – visuomenininkė, padedanti sunkiai besiverčiančioms, vaikus su negalia auginančioms šeimoms, yra įkūrusi tris vaikų su negalia dienos centrus.

Ši pretendentė į Metų kaunietes negalėtų išskirti konkrečiai vienos veiklos, nes tiek pagalba šeimoms teikiant socialines paslaugas ar paramą, tiek dienos centrų veikla yra labai reikalinga ir prasminga.

Į visuomeninę veiklą ji įsitraukė, kai vienai šeimai prireikė neatidėliotinos pagalbos. Tąkart buvo suburta iniciatyvinė grupė "Pagalba visos Lietuvos šeimoms". Ir taip iš vienkartinio, kaip atrodė tuomet, projekto viskas išsirutuliojo į sistemingą veiklą.

Per beveik šešerius metus veiklų tik daugėjo. "Šiandien teikiame socialinę pagalbą šeimoms Kaune, paramą daiktais visoje Lietuvoje bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis, atidaryti vaikų dienos centrai, kuriuos lanko ir negalią turintys vaikai, ir įgalūs vaikai, organizuojamos vaikų vasaros stovyklos", – vardijo L.Mickūnaitė, įkvepianti savo entuziazmu.

Pavyzdžiui, dienos centras "Meilės lašelis" yra skirtas vaikams, turintiems raidos, autizmo spektro sutrikimų, ir vaikams iš rizikos šeimų. Dienos centrą lanko ir socialiai aktyvių šeimų vaikai. Į dienos centro veiklas įtraukiami ir tėvai.

Šiandien teikiame socialinę pagalbą šeimoms Kaune, paramą daiktais visoje Lietuvoje bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.

Bėdų ir kasdienybės prispaustoms šeimoms yra svarbi visuomenės finansinė parama, nors neretai dar stipriau už ją suveikia nuoširdžiai teikiama moralinė parama, palaikymas, gautas viltingas pavyzdys, į ką ir kaip būtų galima lygiuotis.

Dar vienas L.Mickūnaitės ir jos bendraminčių tikslų yra skatinti skatinti bendruomeniškumą, didinti vaikų, jaunimo ir kitų bendruomenės narių formalų ir neformalų užimtumą bei ugdymą, remti gabius ir talentingus meno, mokslo ar sporto srityje vaikus.

"Visada džiugu, kai matai gerus rezultatus, ir apmaudu, jei kažko nepavyksta įgyvendinti. Pagrindiniai iššūkiai – kas kartą projektams rasti rėmėjus ir išlaikyti finansinį stabilumą organizacijoje, ypač kai finansavimo pagrindas yra projektinė veikla", – neslėpė L.Mickūnaitė.

16. MARIJA ONIŠČIK – humanitarinių mokslų daktarė, renkanti ir su kitais besidalijanti istorine medžiaga ir įžvalgomis apie Kauną, nuotraukose fiksuojanti tai, kas svarbaus išlikę. Pernai surengė daugybę ypatingo dėmesio sulaukusių ekskursijų po legendines Kauno vietas.

"Kartais juokauju, kad ketvirtą kartą gyvenime pakeičiau profesiją: buvau muzikė, buvau teologė, buvau filosofė, šiuo metu esu architektūros istorikė. Kai dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių ankstesnis gyvenimas sugriūna, vienintelis budas sau padėti – tai mokytis kažko, kas man pačiai yra įdomu ir prasminga", – dėstė M.Oniščik, į Lietuvą atvykusi dirbti bažnyčioje vargonininke.

Tyrinėti miestus ji buvo pradėjusi dar anksčiau nei taip susiklostė aplinkybės, kad savo senus savo hobius – istoriją ir architektūrą – imtų ir paverstų profesija, už ką dabar yra dėkingas toli gražu ne vienas kaunietis ir miesto svečias.

"Supratau, kad įdomiausias Lietuvos miestas – Kaunas – nė kiek ne mažiau įdomus nei Paryžius. Tai, kuo užsiimu šiandien, – tai pati įdomiausia veikla, kurią kada nors turėjau", – sakė pašnekovė, tyrinėjanti Kauno architektūrą, rašanti apie ją savo tinklaraštyje ir "Kauno dienoje".

"Dalyvauju visuose su Kauno architektūra susijusiuose projektuose, į kuriuos tik pakviečia, ir žinoma, vedu architektūrines ekskursijas", – savo veiklą apibūdino M.Oniščik.

Iki šiol manau, kad vienas prasmingiausių yra pedagoginis darbas, bet nė viena mokymo įstaiga, ne viena mokykla manęs į darbą nepriima.

Bent kartą per metus ji dar dėsto laisvoje Filosofijos akademijoje, kurią su bendraminčiais įkūrė "kaip alternatyvą universitetuose įsigalėjusiai tuštybei". Šioje akademijoje lankytis ir mokytis filosofijos gali kiekvienas norintis be jokio mokesčio, lankytojai, kurių netrūksta, čia neapkraunami diplomais ar moksliniais laipsniais.

"Iki šiol manau, kad vienas prasmingiausių yra pedagoginis darbas, bet nė viena mokymo įstaiga, ne viena mokykla manęs į darbą nepriima. Šiandien mokiau kitus vesdama ekskursijas, tai iš esmės yra tas pats, kaip skaityti paskaitas, tik smagiau, nes tai, apie ką kalbu, galima (netgi būtina) pamatyti ir pačiupinėti, o studentai ateina tik tie, kuriems tai iš tikrųjų įdomu, o ne tie, kurie priversti laikyti egzaminus", – savo požiūrį atskleidė moteris.

Vienu gyvenimo iššūkių ji pavadino laiko trūkumą – svarstė, kad likusio gyvenimo jai vargu ar užteks pažinti tokį mažą ir sykiu tokį didelį miestą, bei abejojo, ar jos rašoma knyga apie Kauną galės būti išleista, nes jau dabar turi tūkstantį puslapių.

"Iššūkiai blogąja prasme išlieka vis tie patys – kai mūsų kultūros sferoje vis labiau plėčiasi "įdomybių", "atrakcijų" ir "popso" teritorija – ne, ne paklausa, o pasiūla; kai žmonės priversti tenkintis tais kultūros trupiniais, kurie siūlomi, ir prie to pripranta. [...] o šis "kultūros badas" teisinamas tuo, kad "mūsų šalis maža", "nėra pinigų", "maža rinka", – apgailestavo M.Oniščik ir pridūrė, kad kova už žmonių edukaciją niekad nesibaigia.


Į kitą etapą pateks dešimt daugiausiai skaitytojų palaikymo sulaukusios dalyvės.

Už 20-tuko dalyves balsuoti kviečiame iki vasario 10 d.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

PORTALAS: kauno.diena.lt rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Vieną pretendentę į finalinį šešetuką deleguos speciali komisija. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo taškus.

Iki vasario 10 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių.

Vasario 12 d. paskelbsime dešimtuką.

Vasario 18 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo vasario 18 d. iki kovo 3 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite Metų kaunietę.

Kovo 4–5 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 6 d. Metų kaunietę paskelbsime šventiniame renginyje.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Rinkimų „Metų kaunietė“ mecenatas: „Vikonda“ (valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė).

Pagrindinis rėmėjas: „Kauno tiltai“, "Bosca" (be alkoholio).

Renginio automobilis: naujasis "Peugeot 2008".

Rėmėjai: „Volfas Engelman Nealkoholinis“, „Denticija“, SDG.

Partneriai: „Clinic / DPC“, „East Island“, „Jaukūs namai“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų