Naktinis Kaunas nušvis naujomis spalvomis

„Kaunas atsidūrė Europos paveldo ženklo žemėlapyje su regioniniu mastu išskirtine tarpukario architektūra, kuri primena aukso amžiumi vadintą istorinį laikinosios sostinės laikotarpį. Neabejotina, kad būtent tai į miestą pritrauks dar daugiau turistų. Mūsų tikslas – sudominti kauniečius ir miesto svečius, prikaustyti jų dėmesį, minėtiems architektūriniams objektams pritaikant meninį apšvietimą“, – sako antrus metus Kaune rengiamo šviesų festivalio „Spalvotas Kaunas“ projekto vadovas Paulius Banevičius.

Pademonstruos šviesų žaismą

„Spalvoto Kauno“ kūrėjai – renginių organizavimo ir techninio aptarnavimo kompanija „Leggato“ –  šiais metais planuoja dar du pasirodymus Laisvės alėjoje. Lapkričio 4-6 dienomis prožektorių šviesos kryps į buvusį „Pieno centro“ pastatą, kuriame dar neseniai šeimininkavo KTU padalinys, o po savaitės profesionalūs apšvietėjai visą savaitgalį dirbs greta fontano, taikydamiesi į Kauno centrinį paštą.

Šiedu tarpukariu iškilę pastatai jau tapę istoriniais Kauno architektūros simboliais. Šiandien jie gerokai apmirę, o tolesnė paskirtis dar nėra aiški. Taigi „Leggato“ komanda sieks prikelti ir įkvėpti rūmams naujos gyvybės, kelioms savaitgalio naktims nušviečiant juos naujomis spalvomis.

„Norime juos išryškinti, parodyti naujai, ypač tamsiuoju metų periodu. Kas žino, galbūt ateityje panašus apšvietimas taps nuolatiniu. Spalviniai sprendimai jau parengti, tačiau nenorime visko atskleisti anksčiau laiko. Tebūnie dar šiek tiek intrigos, kad visi kauniečiai ir ne tik norėtų patys atvykti bei pamatyti naujai atgijusius pastatus, – paslaptį išlaikė projekto vadovas P. Banevičius, po akimirkos vis dėlto atskleidęs vieną detalę. – Galiu išduoti, kad šįkart šviesų instaliacija nebus statiška, suteiksime reginiui šiek tiek veiksmo, judesio.“

Planuojama, kad naktiniai pasirodymai vyks nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio paryčių. Vengdami spengiančios nakties tylos, idėjos autoriai ruošia ir ramų muzikinį foną.

Įrangos užtektų net koncertui

Dar pernai vasarį įvairiomis spalvomis nušvito Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, vadinamasis Soboras. Lapkritį galingi šviesų srautai nuspalvino Kauno valstybinio muzikinio teatro rūmus, o Kristaus Prisikėlimo baziliką vienai nakčiai papuošė Prancūzijos ir vėliau Gruzijos vėliavų motyvai.

Šiemet Vasario 16-osios proga šviesų trispalvė nugulė ant Vytauto Didžiojo karo muziejaus, o rugpjūtį, Lietuvos olimpiečiams irkluotojams Rio de Žaneire iškovojus pirmuosius medalius, taip pat sužibo Kauno rotušė.

Pasak P. Banevičiaus, tokie renginiai reikalauja nemažai laiko ir kūrybinių pastangų, o dar labiau – techninio pasirengimo. Šviesos instaliacijoms įrengti panaudojama per šimtą šiuolaikiškų apšvietimo prietaisų, o jiems sujungti nusidriekia keli kilometrai elektros laidų. Tokio technikos arsenalo pakaktų gana dideliam koncertui ar kitam renginiui apšviesti.

„Džiugu, kad kauniečiai visa tai pastebi ir įvertina. Kartais pasiruošimo darbai trunka kelias paras, todėl labai aiškiai matome, kaip keičiasi žmonių srautai prie pastatų, kur tenka dirbti. Akivaizdu, kad tokie dalykai tikrai pritraukia nemažai smalsuolių pasigrožėt kitaip atrodančiais pastatais“, – kalbėjo pašnekovas.

Unikalus rezultatas visiems

Neseniai tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė. Kauno tarpukario modernizmo architektūros sąraše iš viso yra per 40 objektų.

Šviesų festivalio „Spalvotas Kaunas“ organizatoriai sieks kasmet apšviesti bent po keletą šių pastatų, šitaip pristatant juos plačiajai visuomenei iki pat 2022 m., kuomet Kaunas pretenduoja tapti Europos kultūros sostine.

P. Banevičius pridūrė, kad jo vadovaujamas projektas antrus metus sulaukia palaikymo ir iš Kauno miesto: „Šiemet dalyvaujame savivaldybės programoje „Iniciatyvos Kaunui“. Gautas papildomas miesto finansavimas svariai prisidėjo prie tolesnio idėjų įgyvendinimo. Be to, tai yra savotiškas įvertinimas, jog dirbame teisinga linkme ir mūsų iniciatyvos miestui yra svarbios.“

Projektui „Spalvotas Kaunas“ įgyvendinti pagal prioritetą „Kultūrinių veiklų, skirtų siekti Europos kultūros sostinės vardo 2022 m., skatinimas“ iš programos „Iniciatyvos Kaunui“ skirta 11,6 tūkst. eurų.

„Tai yra geras pavyzdys iniciatyvos, kurią drąsiai galime vadinti projektu. Čia svarbi ir kone prioritetinė savybė – unikalus rezultatas. Be to, tai yra kultūros produktas ar tiesiog paslauga, kuri skirta visai Kauno miesto bendruomenei ir ne tik. Mūsų pozicija yra, kad menas ir kultūra tarnautų ne vien menininkams, bet visai visuomenei“, – sakė programos „Iniciatyvos Kaunui“ iniciatorė Rasa Šnapštienė.

Informaciją apie artimiausius renginius šviesų festivalio „Spalvotas Kaunas“ organizatoriai žada skelbti socialiniame tinkle „Facebook“.