Mokytojų trūkumo problema pakaunei neaktuali

Vyksta natūrali kaita

Šiuo metu Kauno rajone dirba 1 282 mokytojai, vidutinis jų amžius yra 50,69 metų (šalyje – 51,16 metų). Mokyklose reguliariai vyksta natūralūs mokytojų kaitos procesai. Per pastaruosius dvejus metus pakaunėje apie 30 mokytojų išėjo į pensiją, o atėjo dirbti trylika jaunų, tik baigusių, studijas, iš jų šiemet – septyni. Net trys jauni pedagogai dirba su pradinukais.

Dviejų ugdymo įstaigų – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Garliavos Jonučių progimnazijos – kolektyvus šiemet papildė po du naujokus.

Gausi ne tik mokytojų bendruomenė: 51 savivaldybės ugdymo įstaigoje šiemet mokosi 10 715 mokinių. Kasmet jų skaičius stabiliai auga, atrodo, kad ši tendencija išsilaikys ir ateityje, nes Kauno rajoną, jau turintį daugiau kaip 113 tūkst. gyventojų, renkasi jaunos šeimos.

Išskirtinumas: šventėje Menų inkubatoriaus salėje buvo gausu jaunų veidų. / J. Kinderytės nuotr.

Apdovanojo geriausius

„Mokytojo darbas nelengvas, bet labai kūrybingas, dvasingas ir įdomus. Džiaugiuosi, kad į savo darbą įdedate daug pastangų, kantrybės ir širdies. Nuoširdžiai sveikinu jus profesinės šventės proga. Linkiu, kad su mokiniais jus sietų nuoširdi draugystė, o auklėtiniai džiugintų geromis žiniomis, kilniais poelgiais ir prasmingais darbais. Tegul šypsenos ir gera nuotaika lydi jus kiekvieną dieną“, – mokytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Jos kuklumas ir meilė darbui yra atsakas visiems mokytojams, kaip su meile, pagarba ir atsakingumu galima daug nuveikti ir būti laimingam.

Padėkos raštus šventėje meras įteikė 27 asmenims, plaketes – keturiems; penkiems už puikius pedagoginio darbo rezultatus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštus. Už ilgametį profesionalų darbą Kauno rajono savivaldybėje ir pedagoginėje bendruomenėje Jūratė Chudinskienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, apdovanota mero medaliu, o Metų mokytoja už puikius darbo rezultatus ir gerosios patirties sklaidą paskelbta Laima Gužienė, Šlienavos pagrindinės mokyklos tikybos ir technologijų mokytoja.

L. Gužienė išsiskiria pozityvumu ir entuziazmu, gebėjimu visur suspėti ir suderinti asmeninį ir darbinį gyvenimą. Su vyru augina keturis vaikus, šeimoje puoselėjamos gilios etnokultūros tradicijos. Vaikai lanko Samylų centre „Etučių“ kolektyvą ir Kauno rajono meno mokyklą, sėkmingai dalyvauja ir laimi įvairaus lygmens muzikiniuose konkursuose. Yra nepamainomi mokyklos renginių muzikinių kūrinių atlikėjai. Mokytojos puoselėjamos tvirtos moralinės nuostatos šeimoje ir mokykloje yra įkvepiantis pavyzdys visiems bendruomenės nariams, o jos kuklumas ir meilė darbui yra atsakas visiems mokytojams, kaip su meile, pagarba ir atsakingumu galima daug nuveikti ir būti laimingam.

Pažadas: baigusi studijas S. Masionytė grįš į savo mokyklą – Domeikavos gimnaziją. / J. Kinderytės nuotr.

Pažintis su jaunimu

Inesa Dolotovaitė yra viena iš dviejų naujų mokytojų, šiemet papildžiusių Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kolektyvą. „Turėjau keletą praktikų studijų metais, esu vadavusi nedarbingumo pažymėjimus turinčias lietuvių kalbos mokytojas“, – taip savo patirtį apibūdino lietuvių kalbos mokytoja.

I. Dolotovaitė studijavo VDU mokomojo dalyko lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką. „Studijos nebuvo lengvos, reikalavo nemažai pastangų. Išduosiu paslaptį – esu vienintelė šįmet baigusi lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijas Kaune“, – šypsojosi pašnekovė. Šiuo metu Inesa KTU studijuoja edukologiją ir tiki, kad magistrantūros laipsnio studijos atvers dar daugiau galimybių kilti karjeros laiptais mokykloje ar švietimo srityje.

Jauna mokytoja neslėpė: būna dienų, kai atrodo, kad daugiau nebegali ir kad pastangos bevaisės. „Tokiais atvejais kalbu su daugiau patirties mokykloje turinčiais žmonėmis, kurie nuramina, pataria, kaip elgtis tam tikrose situacijose, priverčia nusišypsoti ir judėti pirmyn. Darbas mokykloje yra itin dinamiškas, nes kiekvieną dieną atėjusi į pamoką nežinau, kas manęs laukia, o suplanuota pamoka gali ir neįvykti, jei mokiniai ko nors neprisimins ar nemokės. Norint būti mokytoja reikia būti kūrybiškai, greitai spręsti problemas, gebėti taikytis prie įvairių situacijų“, – įspūdžiais dirbant mokykloje dalijosi I. Dolotovaitė.

Naujokė: I. Dolotovaitė yra viena iš dviejų naujų mokytojų, šiemet papildžiusių Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kolektyvą. / J. Kinderytės nuotr.

Justas Sabonis, Kulautuvos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, į savo pirmąją darbovietę atėjo per programą „Renkuosi mokyti!“. „Programos koordinatorė Justina paklausė, kokiu atstumu sutikčiau važiuoti iki mokyklos, ir pasiūlė kelis variantus. Pamatęs, kad tarp pasirinkimo variantų yra Kulautuva, iškart nusprendžiau susitikti su administracija, pasikalbėti ir apsidairyti mokykloje. Kulautuva ir jos bendruomene susižavėjau dar prieš gerus dešimt metų, kai draugai pakvietė į bendruomenės kalėdinę vakaronę – ten įvyko pirma pažintis su labai bendruomenišku ir draugišku miesteliu. Vėliau su šeima atradome „Akacijų alėją“, kuri tapo vienu iš lankytinų vasaros renginių. Taigi, pamačius, kad yra galimybė tapti tos bendruomenės dalimi, daug klausimų nekilo“, – patikino Justas.

Siekiant pritraukti į Kauno rajono švietimo įstaigas gamtos mokslų mokytojus, nuo 2022 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su programos „Renkuosi mokyti!“ komanda.

Garsios pavardės savininkas jau yra pripratęs prie standartinių klausimų: „Ar pažįsti Sabonį?“, „Ar Sabonis – giminė?“. „Visada su šypsena atsakau, kad, žinoma, pažįstu, nes tėtis, brolis ir net sūnus yra Saboniai, o atsakęs laukiu tęsinio, kuris visuomet būna toks pats: „Ne, ne apie tą Sabonį klausiame.“ Per pirmą mėnesį Kulautuvos pagrindinėje mokykloje su įdomesnėmis situacijomis dėl pavardės susidurti dar neteko“, – šypsojosi Justas.

Kaip ir I. Dolotovaitė ir J. Sabonis, Smiltė Masionytė gimė ir augo Kaune. 2013 m. su šeima atsikraustė gyventi į Domeikavą. „Domeikavos gimnazijoje mokiausi nuo penktos klasės ir su džiaugsmu baigiau dvyliktą klasę. Ilgai sukau galvą, ką norėčiau studijuoti, metams bėgant nuomonė daug kartų keitėsi. Apsispręsti padėjo Kauno rajono švietimo centro ir VDU Švietimo akademijos Jaunojo pedagogo klubas, suteikęs galimybę susipažinti su įvairiais pedagogais ir pasiklausyti jų patirties. Taip pat susimąsčiau, kiek daug per gyvenimą mane išmokė ir kiekviename žingsnyje lydėjo įvairūs mokytojai, kiek pastangų ir kantrybės jiems reikėjo turėti, kad tapčiau tokiu žmogumi, kokia esu dabar. Supratusi kokią stiprią įtaką jie man padarė, noriu padėti ir kitiems vaikams tobulėti“, – pasakojo Smiltė.

Tapti pradinių klasių mokytoja S. Masionytę įkvėpė mama, Domeikavos gimnazijoje dirbanti pradinių klasių mokytoja. Mergina šiuo metu studijuoja VDU pradinio ugdymo pedagogiką su ankstyvaisiais užsienio kalbos mokymais. „Baigusi studijas su nekantrumu ketinu grįžti į savo mokyklą – Domeikavos gimnaziją ir čia išpildyti savo svajonę“, – patikino studentė.

Postūmis: J. Sabonis, Kulautuvos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, į savo pirmąją darbovietę atėjo per programą „Renkuosi mokyti!“. / J. Kinderytės nuotr.

Kas traukia į pakaunę

Dvi pritraukiančias priemones jau įvardijo S. Masionytė ir J. Sabonis. Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, 9–12 klasių mokiniams įsteigė Jaunojo pedagogo klubą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties, susipažinti su mokytojo profesija. Į šį klubą įsitraukė 36 rajono mokiniai, o šeši abiturientai jau pasirinko pedagogikos studijas ir du iš jų apsisprendė dirbti Kauno rajone.

Siekiant pritraukti į Kauno rajono švietimo įstaigas gamtos mokslų mokytojus, nuo 2022 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su programos „Renkuosi mokyti!“ komanda. Be jau minėto naujoko J. Sabonio, pernai rugsėjį Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje darbą pradėjo istorijos mokytojas.

Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. patvirtino Pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajoną 2021–2025 m. tvarkos aprašą. Norintiems įgyti pedagogo specialybę pakaunės gyventojams arba norintiems persikvalifikuoti pedagogams savivaldybė iš dalies finansuoja studijas, skiria stipendijas, padengia įsikūrimo išlaidas. Ši programa skatina abiturientus rinktis mokytojo specialybę ir ateitį kurti pakaunėje.

Nuotaika: žavesio į šventę įnešė Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“. / J. Kinderytės nuotr.

Persikvalifikavimo ar papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijas savivaldybė finansuoja priklausomai nuo studijų kainos, o turintiems aukštąjį išsilavinimą ir norintiems įgyti pedagogo kvalifikaciją – net 80 proc. studijų kainos. Studentams, pasirinkusiems mokomųjų dalykų pedagogikos studijas, kurių specialistų trūksta labiausiai, skiriamos 200 eurų mėnesinės stipendijos.

Pirmas pedagogikos studijas baigusiems asmenims iš dalies finansuojamos įsikūrimo gyvenamojoje vietoje išlaidos – po 5 tūkst. eurų. Gavę finansavimą asmenys įsipareigoja Kauno rajono mokykloje dirbti ne mažiau kaip penkerius metus.

„Per trejus metus sudarytos sąlygos 51 asmeniui įgyti rajonui reikiamo mokomojo dalyko kvalifikaciją. Savivaldybė šiai programai yra numačiusi kasmet skirti po 100 tūkst. eurų“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė.

Nuo 2022 m. rugsėjo savivaldybė įsteigė mokytojo krepšelį visiems rajono bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams. „Krepšelio lėšos skiriamos įsigyti mokymo priemonėms ugdymo procesui organizuoti. Iš savivaldybės biudžeto skirta daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Taip pat kompensuojame kelionės į darbą ir atgal išlaidas pedagogams, gyvenantiems toliau nei 5 km. Šiai priemonei numatyta beveik 213 tūkst. eurų“, – vardijo J. Jankauskienė.