Į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus sceną kilo pakaunės puoselėtojai ir garsintojai Pereiti į pagrindinį turinį

Į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus sceną kilo pakaunės puoselėtojai ir garsintojai

2025-02-24 23:00

Kai sulaukiame klausimo: kas mums yra Lietuva, beveik visi atsakome vienodai. Tai širdies formą primenantis lopinėlis pasaulio žemėlapyje, marga istorija, iš baltų prokalbės kilusi kalba ir, žinoma, žmonės. Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra būtent ta data, kai prisimenami tie, kurie padėjo pamatus, gynė ir kūrė mūsų šalį, ir dėkojama tiems, kurie ją puoselėja šiandien.

Nominantai: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga V. Makūnas apdovanojo (pirmoje eilėje iš dešinės) M. Mačiulienę, R. Juodžbalienę, (antroje eilėje) R.Varanauską, R. Morari, V. Traškevičienę, G. Natkevičių, A. Plentaitę, I. Bartašienę ir V. Šliupienę. Nominantai: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga V. Makūnas apdovanojo (pirmoje eilėje iš dešinės) M. Mačiulienę, R. Juodžbalienę, (antroje eilėje) R.Varanauską, R. Morari, V. Traškevičienę, G. Natkevičių, A. Plentaitę, I. Bartašienę ir V. Šliupienę. Nominantai: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga V. Makūnas apdovanojo (pirmoje eilėje iš dešinės) M. Mačiulienę, R. Juodžbalienę, (antroje eilėje) R.Varanauską, R. Morari, V. Traškevičienę, G. Natkevičių, A. Plentaitę, I. Bartašienę ir V. Šliupienę. Nominantai: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga V. Makūnas apdovanojo (pirmoje eilėje iš dešinės) M. Mačiulienę, R. Juodžbalienę, (antroje eilėje) R.Varanauską, R. Morari, V. Traškevičienę, G. Natkevičių, A. Plentaitę, I. Bartašienę ir V. Šliupienę. Nominantai: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga V. Makūnas apdovanojo (pirmoje eilėje iš dešinės) M. Mačiulienę, R. Juodžbalienę, (antroje eilėje) R.Varanauską, R. Morari, V. Traškevičienę, G. Natkevičių, A. Plentaitę, I. Bartašienę ir V. Šliupienę.

Rodo pavyzdį šaliai

Kauno rajono savivaldybės vadovai valstybės gimtadienį švęsti pakviečia bendruomenę, iškilmingame minėjime Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje apdovanoja labiausiai nusipelniusius. Skaičių žaismė: šiemet vasario 16 d. šiai tradicijai sukako 16 metų.

„Šiandien minime Vasario 16-ąją. Ši diena mums primena ypatingą istoriją apie drąsius ir ryžtingus žmones, kurie sugrąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį kaip modernią, demokratišką ir gerbiamą šalį. Valstybės atkūrimo diena yra gera proga pagerbti žmones, kurie šiandien daro mūsų kraštą gražesnį, turtingesnį, šviesesnį. Savo darbais jūs rodote pavyzdį visai šaliai“, – sveikindamas šventės proga kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Meras pasidžiaugė: vertinant gyvenimo kokybės, kultūros, verslo, paveldo išsaugojimo ir kitus rodiklius Kauno rajonas vėl minimas tarp geriausių Lietuvos savivaldybių. „Savo darbais jūs rodote pavyzdį visai šaliai“, – pabrėžė rajono vadovas.

Verslininkas, tapytoja, savanorė, architektas, menininkė, pedagogės, gydytoja – tokie užsiėmimai ir profesijos skambėjo kviečiant nominantus į sceną.

Pakartojimas: aukščiausią Kauno rajono savivaldybės apdovanojimą M. Mačiulienė iš V. Makūno rankų priėmė jau antrą kartą. / V. Vaičiūnės nuotr.

Sparti plėtra

Pirmo lygio garbės ženklu šventės metu apdovanotas bendrovės „Freda“ valdybos pirmininkas ir akcininkas Rimas Varanauskas. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti bendrovė pripažinta viena efektyviausių „Ikea“ tiekėjų, taip pat yra seniausia baldų įmonė šalyje. R. Varanauskas yra vienas pirmųjų Lietuvoje įsteigęs tokio pobūdžio įmonę, kuri kasmet investuoja į plėtrą, pasižymi sumaniais ir efektyviais sprendimais gamyboje.

Kaune, Piliakalnio gatvėje, fabriką turinti „Freda“ Kauno LEZ teritorijoje įsikūrė 2019 m., o 2022 m. gegužę čia atidarė modernų baldų fabriką. Netrukus bendrovei priklausančiame sklype iškilo logistikos centras, o neseniai baigti „Freda IV“ sandėlio statybos darbai. Vien šis objektas kainavo apie 50 mln. eurų, o bendros įmonės investicijos pakaunėje – per 200 mln. eurų. Šiuo metu „Freda“ yra daugiausia Kauno LEZ investavusi lietuviško kapitalo įmonė.

Atsiėmė antrąjį

Sidabro spalvos (antro lygio) garbės ženklas už ilgametę savanorišką veiklą ir nuoširdų darbą tarptautinėje katalikiškoje organizacijoje „Caritas“ įteiktas Karmėlavos Šv. Onos parapijos ir Kauno II dekanato „Carito“ koordinatorei Marytei Mačiulienei. Moteris katalikiškoje organizacijoje savanoriauja jau 35 metus. M. Mačiulienė savo pavyzdžiu įkvepia jaunimą ir į savanorišką veiklą įtraukia vis daugiau žmonių.

Savo darbais jūs rodote pavyzdį visai šaliai.

Aukščiausią Kauno rajono savivaldybės apdovanojimą karmėlaviškė iš mero rankų priėmė jau antrą kartą. Tai buvo širdį verianti akimirka 2022 m. kovo 10 d., Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse: buvęs Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Mačiulis už nuopelnus bendruomenei pirmo lygio garbės ženklu apdovanotas po mirties. Apdovanojimą atsiėmė politiko šeima: žmona Marytė, sūnus Jonas, dukra Jūratė ir anūkas Pijus.

Mačiulių šeima – antroji, kur aukščiausią apdovanojimą yra gavę ir vyras, ir žmona. Pirmieji – Babtų seniūnijos ūkininkai Juozas (2012 m. – trečiojo lygio) ir Genutė (2022 m. – antrojo lygio) Staliūnai.

Prisipažinimas: beveik prieš penkerius metus į Kačerginę atsikėlusi R. Morari patikino: „Aš jau baigiu Lietuvoje įleisti šaknis.“ / V. Vaičiūnės nuotr.

Pasipuošė sidabru

Už tautiškumo ugdymą, edukacinę veiklą ir Kauno rajono garsinimą antrojo lygio garbės ženklu apdovanota ir Samylų kultūros centro meno vadovė Regina Juodžbalienė. Jos dėka naiviosios tapybos menas yra saugomas Lietuvoje ir garsinamas užsienyje.

R. Juodžbalienės vadovaujamos tautodailės studijos „Piliuona“ nariai yra įvairių konkursą laureatai, kasmet pristatantys parodas užsienyje. Menininkės dėka studijoje nėra socialinės atskirties – čia galimybių tapyti atranda ir negalią turintys asmenys.

Antrojo lygio garbės ženklas taip pat įteiktas bendrovės „Architektų biuras Natkevičius ir partneriai“ vadovui Gintautui Natkevičiui. Architektas įvertintas už modernius ir šiuolaikiškus projektus Kauno rajone.

Kauno rajono meno mokyklos akordeono mokytoja Violeta Traškevičienė sidabru pasipuošė už jaunųjų akordeonistų ugdymą ir Kauno rajono garsinimą.

Koncertas: šventinę nuotaiką kūrė VDU Kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, ir operos solistai Ona Kolobovaitė ir Egidijus Bavikinas. / V. Vaičiūnės nuotr.

Bronzinė trijulė

Už edukacijų ukrainiečių vaikams rengimą, drąsų meno proveržį Kačerginės bendruomenėje, Kauno rajono garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje trečiojo lygio garbės ženklas įteiktas menininkei Rodicai Morari.

Kačerginėje gyvenanti menininkė kasmet prisideda prie miestelio kalėdinės erdvės kūrimo, padeda organizuoti meno veiklas ukrainiečių vaikų stovyklose, Kačerginės vardą garsina įvairiuose renginiuose, meno edukacijose, parodose. R. Morari sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanota Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės.

Trečiojo lygio garbės ženklais apdovanotos ir dvi Kauno rajono pedagogės: už Kauno rajono istorijos puoselėjimą ir pilietiškumo ugdymą įvertinta Vilkijos gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Aldona Plentaitė ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja Vida Šliupienė – už sėkmingą jaunųjų talentų ugdymą ir nuoširdų pedagoginį darbą.

Medalis (pasižymėjimo ženklas) už profesionalią veiklą medicinos srityje įteiktas Irenai Bartašienei.

Tradicija: iškilmingi minėjimai rengiami Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje. / V. Vaičiūnės nuotr.

Kas yra Lietuva?

Kas jums yra Lietuva? Šį klausimą uždaviau dviem iš aštuonių apdovanotųjų garbės ženklais. Karmėlavos seniūnijoje gyvenanti M. Mačiulienė, kuri gimė Sibire ir kurią tėvai mažutę, vos pusantrų metukų, parsivežė į Lietuvą sakė: „Tai mūsų Tėvynė. Tai mūsų šaknys, tai viskas, ką turime: žemė, kalba, žmonės, meilė. Tai nuostabi šalis; kiek keliaujame, kitos tokios, kaip Lietuva, nėra.“

R. Morari į Kačerginę atsikėlė prieš beveik penkerius metus. Moldovoje gimusi moteris save vadina meilės emigrante. „Jau galiu sakyti, kad Lietuva yra antrieji mano namai. Man labai patinka čia gyventi, čia gera atmosfera ir žmonės geri, aš jau baigiu Lietuvoje įleisti šaknis“, – gražia lietuvių kalba tvirtino menininkė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų