Beveik milijoną eurų atsiėjusios Kauno kameros renka tik dulkes

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Prieš metus Kaune turėjo pradėti veikti vaizdo stebėjimo sistema, atsiėjusi beveik 1 mln. eurų. Ji seniai sumontuota, tačiau iki šiol neveikia, nes vis dar sprendžiami duomenų apsaugos aspektai.

Ilgai laukia

„Sulaukę policijos siūlymo diegti didelę miesto dalį aprėpiančią vaizdo stebėjimo sistemą ir išgirdę prašymą padėti šią idėją įgyvendinti, ilgai nesvarstėme. Miestas privalo rūpintis savo žmonių saugumu“, – pranešime, platintame prieš pusantrų metų, cituojamas Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Akcentuota, kad 234 kameromis užfiksuoti vaizdai padės išsiaiškinti nelaimių, avarijų ar nusikaltimų aplinkybes. Jos įvardijamos ir kaip prevencinė priemonė.

Netrukus imtasi darbo. Vaizdo kameros pradėtos montuoti prie pagrindinių įvažų į miestą, greta tiltų ir prietilčių, šviesoforais reguliuojamose didžiųjų gatvių sankirtose, prie troleibusų kontaktinio tinklo atramų, taip pat parkuose, požeminėse perėjose. Visame mieste išrinkta daugiau kaip 30 vietų.

Tuomet buvo manoma, kad didžioji dalis kamerų turėtų pradėti veikti 2020 m. pradžioje. Nuo šios datos praėjo pusantrų metų. Kameros sumontuotos, laukia, kada įjungs sistemą,  tačiau jų naudoti neleidžiama.

Mieste jau seniai įrengtos 234 vaizdo kameros, bet naudotis jomis kol kas negalima. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Stebėti – ne bet kur

Kas nutiko, kad apie 850 tūkst. eurų atsiėjusi vaizdo stebėjimo sistema vis dar neveikia? Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Margarita Valčiukė „Kauno dienai“ patvirtino, kad inspekcija iki šiol nedavusi leidimo.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nedraudžia tvarkyti asmens duomenų, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju vykdyti vaizdo stebėjimą. „Tačiau nustato reikalavimus, kurie keliami tam, kad siekiamas vykdyti vaizdo stebėjimas būtų teisėtas“, – aiškino M.Valčiukė.

Vienas tokių reikalavimų – atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Siekiant vykdyti sistemingą viešų vietų stebėjimą dideliu mastu, toks vertinimas yra privalomas. Jis buvo atliktas. Tačiau, kai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Kauno miesto savivaldybės administracija dar pernai balandį kreipėsi į VDAI, ši tebelaukia priimtinų sprendimų dėl planuojamų kaupti duomenų. Rasti trūkumai vis dar nepašalinti.

„VDAI, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad siekiamas vykdyti vaizdo stebėjimas neatitiktų BDAR nustatytų reikalavimų ir informavo duomenų valdytojus, kad, pirma, turi būti užtikrinta, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas tose vietose, kur vyrauja aukšta rizika, jog gali būti sukeltas pavojus fizinių asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, kitoms jų teisėms bei laisvėms, taip pat pavojus juridinių asmenų turtiniams interesams (sumažėjus rizikos lygiui, vaizdo stebėjimas turi būti nutrauktas). Antra, turi būti užtikrinama, kad pravažiuojančių transporto priemonių valstybiniai numeriai būtų saugomi tik proporcingą laikotarpį ir tik tų, kuriomis, pavyzdžiui, buvo padaryti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, kurios yra paieškomos ir pan. Trečia, siekiant vykdyti vaizdo stebėjimą aptariamu atveju turėtų būti inicijuotas naujos valstybės informacinės sistemos steigimas arba esamos valstybės informacinės sistemos modernizavimas“, – komentavo VDAI atstovė.

„Siekiamas asmens duomenų tvarkymas galės būti vykdomas tik tada, kai išankstinės konsultacijos metu nustatyti trūkumai bus pašalinti“, – konstatavo V.Valčiukė. Ji nesiėmė spėlioti, kiek dar laiko gali prireikti savivaldybei ir policijai, kad projektas būtų palaimintas.

Su saugumu nesusiję

Šių metų balandį, informavo VDAI, duomenų valdytojai inspekcijai pateikė papildomų argumentų dėl asmens duomenų saugojimo terminų ir apimties, taip pat pateikė Vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos nuostatus.

„VDAI, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad dalis išankstinės konsultacijos metu nustatytų trūkumų (dėl asmens duomenų saugojimo terminų ir apimties) nepašalinti, taip pat nustatė kitų trūkumų, susijusių su asmens duomenų tvarkymo tikslais ir duomenų subjektų teisių ribojimais. Kokių papildomų veiksmų ėmėsi duomenų valdytojai po VDAI pastabų pateikimo, atsakyti negalime“, – teigė pašnekovė.

Pasiteiravome, kokių konkrečiai trūkumų nustatyta. Kokios spragų, pastebėtų dėl Kauno vaizdo kamerų sistemos, grėsmės gyventojams, vairuotojams?

„Pažymėtina, kad VDAI nustatyti trūkumai yra susiję ne su asmens duomenų tvarkymo saugumu, o su asmens duomenų tvarkymo tinkamu įteisinimu, asmens duomenų apimties nustatymu ir jų saugojimo laikotarpiais“, – komentavo M.Valčiukė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Nuostolių nemato

Dėl užsitęsusio sistemos paleidimo nei savivaldybė, nei policija savo kaltės neįžvelgia. Tvirtina, kad nuostolių dėl to miestas nepatiria.

„Šiuo metu vyksta nuolatinis darbas, konsultacijos ir derinimo procedūros su kitomis institucijomis, kad kameros pradėtų veikti kuo greičiau. Policija su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija derina, kad sistema atitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus ir galėtų ją naudoti savo funkcijoms atlikti“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno miesto savivaldybės Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis.

Jis paneigė svarstymus, kad dalį taip ir nepanaudotų kamerų teks keisti. „Licencijos negali pasibaigti, nes yra įsigytos nuolatinio neterminuoto naudojimosi. Kietieji diskai, pasibaigus garantijai, turi ir toliau dirbti. Mieste esančios visos 234 kameros ir toliau tinkamos atlikti savo funkcijas. Miestui kamerų priežiūra papildomai nekainavo“, – tvirtino V.Augonis.

Licencijos negali pasibaigti, nes yra įsigytos nuolatinio neterminuoto naudojimosi. Kietieji diskai, pasibaigus garantijai, turi ir toliau dirbti.

Kauno policijos atstovai dienraščiui komentavo, kad darbo po VDAI pastabų yra likę gana daug.

„Šiuo metu vis dar nepatvirtinti vaizdo stebėjimo informacinės sistemos nuostatai. Patvirtinus juos, toliau bus rengiami visi kiti reikalingi dokumentai“, – teigė policijos atstovai.

Patikslinimo, kokiais atvejais labiausiai pasitarnaus vaizdo kameros, kai joms jau bus leista veikti, „Kauno diena“ nesulaukė.

„Kol sistemos nuostatai nepatvirtinti, apie konkrečias funkcijas kalbėti anksti. Sistema tikrai turės nemažai funkcionalumų, bet visų svarbiausia – ji padės užtikrinti operatyvų nusikalstamų veikų ištyrimą ir jų prevenciją. Toks tikslas ir buvo ją kuriant“, – komentavo policija.

Kauno miesto savivaldybės atstovas V.Augonis papildė apie dar vieną funkciją. „Planuojama, kad užfiksuotų transporto priemonių techninės apžiūros ir draudimo tikrinimas bus pradėtas vykdyti vos pradėjus eksploatuoti sistemą“, – teigė V.Augonis.

Informacija iš kamerų pasiektų tik tam tikrus pareigūnus. „Šiuo metu yra numatyta nustatyti detalią duomenų teikimo Kauno apskrities policijos pareigūnams tvarką ir priskirti konkrečius pareigūnus, vykdančius šią funkciją. Prisijungti prie sistemos galimybę turės ribotas asmenų skaičius“, – įvardijo policija.


Įranga iš Kinijos

Kauno gatvėse ir viešose erdvėse sumontuota iš Kinijos bendrovės „Hikvision“ įsigyta vaizdo stebėjimo sistema. Tai sukėlė papildomų klausimų dėl duomenų saugumo.

Suabejojusi šio gamintojo įranga dėl sukauptų duomenų saugumo, jos jau atsisakė JAV. Tokių nuogąstavimų nestinga ir Kaune. Tačiau Lietuvos policijos atstovai ramina – informacija bus saugoma uždaroje sistemoje, todėl esą jos pasiekti bet kas negalės.

Amerikiečiai „Hikvision“ ir kitų jau minėtų bendrovių vaizdo stebėjimo įrangą įtraukė į juodąjį sąrašą dėl galimų grėsmių, o Lietuvoje, LRT duomenimis, šios kameros vis dar naudojamos ne tik šalies vadovų apsaugai, bet ir pasieniečių ar policijos veikloje.

Kauno gatvėse ir viešose erdvėse sumontuota iš Kinijos bendrovės „Hikvision“ įsigyta vaizdo stebėjimo sistema. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Dėl Kauno pasirinkimo – mieste sumontuoti vaizdo stebėjimo sistemą „Hikvision“, anksčiau yra pasisakęs informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius. Jis LNK tvirtino, kad, išardęs šio Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo kamerą, pamatė įtartinų mikroschemų. Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis LNK reportaže taip pat užsiminė, kad visos Kinijoje sukurtos technologijos pagal įstatymą yra kontroliuojamos pačios valstybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietis

Pilietis portretas
Dešimt kartu kainavo daugiau negu Kupčinsko tualetas, o vatnykiniai mero garbintojai - tylite!

Intranetas

Intranetas portretas
Negi neina kameru sujungti per intraneta? Ir tie kinukai nk nepamatytu.

ss

ss portretas
Pinigai buvo isisavinti o tai svarbiausia
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių