Medikų aplaidumas? Po keturių apsilankymų ligoninių priimamuosiuose, plyšus aortai, mirė namuose

Įžvelgia medikų aplaidumą

„Savo mamos netekome dėl medikų aplaidumo ir nekompetencijos“, – įsitikinusios prieš mėnesį mamą palaidojusios Roberta ir Joana.

Balandžio mėnesį energinga, jaunatviška, gyvenimo džiaugsmu tryškusi Nijolė Liubinskienė atšventė 60-metį. Tuo metu kartu su suaugusiomis dukromis keliavusi moteris jautėsi geriau nei jos. „Aplinkiniai mus tris dažnai pavadindavo sesėmis. Mama atrodė labai jauna. Iki pat gyvenimo pabaigos ji buvo puikios sveikatos. Kupina jėgų, gyvybės, entuziazmo, meilės ir šilumos visiems“, – pasakoja Roberta.

Nuotaika: gyvenimo džiaugsmu tryškusi, sveikatos problemų neturėjusi N. Liubinskienė mėnuo prieš mirtį atšventė 60-metį. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Iki tol sveikata nesiskundusi, tik retkarčiais aukštą kraujospūdį fiksuodavusi N. Liubinskienė staiga prastai pasijuto gegužės 10 d. vakarą suvalgiusi kalmarą.

„Žaibiškai plinta skausmas visame žandikaulyje, skauda visus dantis, smilkinius, jaučiamas stiprus skausmas, smaugimas gerklėje, nutirpsta ranka, mirga akyse, silpna, juntamas aukštas kraujospūdis“, – prisimena Roberta.

Įtarus alerginę reakciją, greitoji pagalba moterį nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę Josvainių gatvėje. Čia alerginės reakcijos hipotezė greitai atmetama, tačiau labai stiprūs skausmai nesiliauja – plinta į krūtinę. Atlikti kraujo tyrimai, elektrokardiograma nerodo jokių pakitimų. Tačiau kraujospūdis ir pulsas – labai žemi: 86/46 mmHg, pulsas – 43 k/min (normalus kraujospūdis – 120/80 mmHg, pulsas – 60 k/min). „Mama vos paeina, ją nešioja į šonus, tebesitęsia košmariškas skausmas kakle, krūtinėje“, – pasakoja Roberta.

Pasak jos, skausmams malšinti mamai vis leidžiami skausmo malšinamieji ir raminamieji vaistai.

Nepanašu į konsultaciją

Beveik po šešių valandų, t. y. visos nakties, praleistos LSMU Kauno ligoninės priimamajame, 5 val. ryto N. Liubinskienė išleidžiama namo su siuntimu į skubią gydytojo kardiologo konsultaciją ir diagnoze – krūtinės angina.

Tą dieną moteris ilgas valandas leido jau kitos ligoninės – Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, laukdama skubios kardiologo konsultacijos. Tačiau tai, kaip ji buvo suteikta, Roberta vadina pasityčiojimu iš žmogaus, o ne konsultacija.

„Skubi kardiologo konsultacija – jei tai apskritai galima pavadinti konsultacija – vyko labai primityviai: mamai sėdint klinikų priimamojo koridoriuje, priėjo gydytojas, paklausinėjo ligos istorijos, palinksėjo galva ir nuėjo. Mama po tokios „konsultacijos“ tik dar labiau susinervino“, – prisimena Roberta.

Pasak jos, tą dieną Klinikose mamai atlikti kraujo tyrimai ir tirti plaučiai. Gegužės 11 d. Kauno klinikų vidaus ligų gydytojos Solveigos Padriezienės surašytame medicinos dokumentų išraše rašoma, kad N. Liubinskienei atmesta miokardo infarkto hipotezė ir surašytos rekomendacijos: „ambulatorinė gydytojo kardiologo konsultacija ir didesnis kardiovaskulinės sistemos ištyrimas: Holter monitoravimas, širdies echoskopijos, VEM atlikimas ambulatorine tvarka“.

Su šiuo išrašu N. Liubinskienė išleista namo. Kitą dieną N. Liubinskienės būklė pablogėjo. Kraujospūdis ir pulsas pakyla iki aukšto. Sunkiai ištveriami skausmai ima plisti į petį, nugarą. Dukros vėl veža mamą į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur, pasak Robertos, mamos laukia dar aštuonios valandos ligoninės priimamojo koridoriuose. Kartojami kraujo tyrimai, elektrokardiograma, konsultuoja gydytojas kardiologas.

Silpo tiesiog akyse

Kauno klinikų priimamajame, pasak Robertos, mama silpo tiesiog akyse. Matydama ją verkiančią iš skausmo ir beviltiškumo, dukra paprašė, kad mamą konsultuotų kiti gydytojai specialistai. Tačiau, pasak Robertos, prašymai buvo išgirsti tik jai pradėjus šaukti. Iškviestas LOR gydytojas šios srities problemų N. Liubinskienei nenustatė. Tuo metu moters būklė toliau blogėjo, skausmai stiprėjo, jai darėsi sunku net ir sėdėti. Vėl suleidžiami skausmo malšinamieji, tačiau iš karto pasibaigus jų poveikiui skausmai vėl užplūsta.

Roberta skaičiuoja, kad per tris dienas mamai buvo paimti 8 mėgintuvėliai kraujo ir atsakymas visada buvęs tas pats: kraujas geras. Toks atsakymas buvęs ir abu kartus Kauno klinikose. Vis dėlto, pasak Robertos, jaunas gydytojas pagailėjęs beveik nepakeliamų skausmų kamuojamos N. Liubinskienės ir nusprendęs moterį guldyti į ligoninės stacionarą atlikti detalesnių tyrimų.

Kaip teigia dukra, tris dienas N. Liubinskienei gulint Kauno klinikose, mamos savijauta šiek tiek pagerėjo.

„Skausmai ir smaugimas tapo retesni. Tačiau kraujospūdis išliko aukštas, o paskutinę dieną gulint Kauno klinikose kraujas parodė infekciją. Skirti antibiotikai ir tolesnis gydymasis namuose“, – pasakoja Roberta, kuri įsidėmėjo ir gydytojos žodžius išleidžiant mamą iš ligoninės: „Jei vėl pakils kraujospūdis ir temperatūra – grįžkite.“

Turėdama Kauno klinikų gydytojų rekomendaciją pasirodyti ambulatorinio lygmens gydytojui kardiologui ir atlikti tyrimus, N. Liubinskienė, gavusi šeimos gydytojo siuntimą pas gydytoją kardiologą, bando registruotis pas šį specialistą. Tačiau laisvas laikas pas gydytoją kardiologą poliklinikoje – tik po dešimties dienų, gegužės 26 d.

Įtarė panikos priepuolius

Nerukus N. Liubinskienei vėl pakyla aukštas kraujospūdis ir pulsas, temperatūra. Sveikatos būklę moteris bando sureguliuoti vaistais, tačiau nesėkmingai.

„Gegužės 17 d. rytą mamos kraujospūdis ir toliau išlieka labai aukštas: 184/120 mmHg, pulsas – 102 k/min. Ji balta kaip popierius, temperatūra 37,3, vėl didžiulis skausmas, smaugimas gerklėje“, – pasakoja dukra.

Tačiau iškviestų greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikų atlikta elektrokardiograma nerodo jokių pakitimų. Pasak Robertos, tada GMP medikai užsimena apie galimus panikos priepuolius ir sako vešiantys mamą į ligoninę. Nepaisant dukrų prašymų vežti mamą į Kauno klinikas, N. Liubinskienė vėl atsiduria LSMU Kauno ligoninės, Josvainių gatvėje, priimamajame.

Čia N. Liubinskienė 14 val. paguldoma į priimamojo palatą laukti tyrimų rezultatų, stebėti būklės.

Kraujas rodo infekciją. Peršviečiami plaučiai, tiriamas šlapimas.

Skaitau mamos ligos išrašą: „širdies skersmuo padidėjęs į kairę, aorta paplitusi“. Gydytojos atsakymas: „Čia normalu, nieko čia tokio“.

„Praėjus penkioms valandoms nuo atvykimo į ligoninę mes vis dar laukiame tyrimų atsakymo dėl plaučių, aplink žmonės tiesiog dejuoja iš skausmo. Tuo metu vos atėjusi į savo pamainą gydytoja valgo, seselės rūko po langais, o pacientai šaukia iš skausmo ir laukia“, – tokį ligoninės priimamojo vaizdą prisimena Roberta. Pasak jos, pagrindinis ten skiriamas gydymas – raminamieji ir skausmo malšinamieji vaistai. „Ateina seselė, suleidžia vaistų nuo skausmo ir raminamųjų. Labai paprasta užčiaupti pacientus, duodi raminamųjų ir visi tylūs, ramūs.“

Dukters skaičiavimu, tik praėjus šešioms valandoms nuo mamos atvykimo į šios ligoninės priimamąjį, ateina gydytoja.

„Daktarė tvirtai teigia, kad mamai – plaučių uždegimas ir priduria, kad infektologas rekomendavo gultis į ligoninę. Skaitau mamos ligos išrašą ir užduodu gydytojai klausimų dėl man neaiškių sakinių išraše: „širdies skersmuo padidėjęs į kairę, aorta paplitusi“. Gydytojos atsakymas: „Čia normalu, nieko čia tokio“, – Roberta pasakoja tik vėliau supratusi, kad šie įrašai liudijo apie ūmią mamos širdies ligą, kurios medikai laiku nenustatė ir negydė.

Vis dėlto, išklausiusi LSMU Kauno ligoninės medikės kritiką griaunamai sveikatos apsaugos sistemai, N. Liubinskienė išleidžiama gydytis į namus. Vartoja antibiotikus, vaistus nuo infekcijos, aukšto kraujospūdžio. Tačiau jis išlieka aukštas, laikosi ir aukštesnė temperatūra.

Daug neatsakytų klausimų

Pasak Robertos, kadangi dviejose Kauno ligoninėse efektyvios pagalbos mamai nepavyko sulaukti, beliko pačiai gydytis namuose. Po dviejų dienų, gegužės 19 d. vidudienį, N. Liubinskienė kalbėdama su dukra telefonu pasidžiaugė, kad jaučiasi žymiai geriau nei anksčiau, tik turi šiek tiek temperatūros ir kraujospūdis vis pakyla. Mama ir dukros vakare sutaria susitikti. Tačiau po dviejų valandų užsukusi pas mamą viena dukrų randa ją negyvą – sukniubusią vonioje. Mirties priežastis – krūtininės aortos (kylančios dalies) atsisluoksniavimas ir plyšimas.

„Manėme, kad visi tyrimai padaryti, deja – ne visi. Medikai nesusivokė padaryti paprasto tyrimo – širdies echoskopijos. Kraujas, šlapimas, burna, stemplė, skrandis, plaučiai, pilvas buvo ištirti, bet širdis – nevisiškai“, – pasak Robertos, jai ir seseriai iki šiol medikai nepaaiškino, kodėl keturis kartus lankantis dviejų Kauno ligoninių priimamuosiuose mamai nebuvo iš karto atliktas širdies echoskopijos tyrimas, galėjęs laiku diagnozuoti lemtingą ligą, kodėl šis tyrimas įrašytas tik kaip rekomendacija.

N. Liubinskienės dukros įsitikinusios: jei šis tyrimas būtų buvęs atliktas laiku, mama tebebūtų gyva.

„Deja, medikai visi kaip susitarę tvirtino, kad čia panikos priepuolis, kad dėl jo mamai skauda krūtinę, sunku kvėpuoti, kad reikia apsilankyti pas psichiatrą. Medikai, kurie šviesdami plaučius matė, kad širdies aorta išsiplėtusi, kad plaučiuose susikaupę skysčių, nesugebėjo atlikti širdies echoskopijos, klaidingai diagnozavo plaučių uždegimą“, – pasak Robertos, tik po mamos mirties paaiškėjo, kad šviečiant plaučius matyti skysčiai iš tiesų buvęs kraujas, į ten tekėjęs iš plyšusios aortos.

Kartu: N. Liubinskienė (viduryje) su dukromis Joana ir Roberta – labai jaunatvišką moterį ir jos dukras aplinkiniai dažnai pavadindavo sesėmis. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Ieškodamos atsakymų į neatsakytus klausimus ir įžvelgdamos medikų aplaidumą, Roberta su seserimi pasisamdė advokatą ir teisiniu keliu sieks išsiaiškinti, ar dviejų Kauno ligoninių medikai padarė viską, kad išgelbėtų jų mamos gyvybę.

Žadėjo atsakyti vėliau

Abiejų Kauno ligoninių, kuriose dėl ją kamavusių ūmių skausmų lankėsi N. Liubinskienė, atstovų paprašėme pakomentuoti jai skirtus tyrimus, nustatytą diagnozę ir taikytą gydymą.

LSMU Kauno ligoninė atsisakė komentuoti motyvuodama tuo, kad ligoninėje dėl to atliekamas vidinis tyrimas. „Kai turėsime šio tyrimo rezultatus, jais pasidalysime“, – žadėjo ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.

Kauno klinikų ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovo Šarūno Mačinsko atsakymus gavome raštu.

Į klausimą, kodėl N. Liubinskienei lankantis Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje nebuvo atlikta širdies echoskopija arba kiti tyrimai, galėję nustatyti aortos atsisluoksniavimą ir plyšimą, Š. Mačinskas atsakė: „Siekiant išanalizuoti visą pacientės diagnostikos ir gydymo Kauno klinikose kelią, artimiausiu metu bus atliekamas klinikinio atvejo išplėstinis aptarimas – patologoanatominė konferencija. Po jos išvadų galėsime detaliau atsakyti į visus jūsų klausimus. Su skirtingų sričių medikais bus aptariami medicininės literatūros duomenys, pacientei teiktos paslaugos, vertinami atlikti diagnostikos tyrimai ir konsultacijos ne tik mūsų įstaigoje, bet ir kitoje ligoninėje, taip pat kita prieinama informacija.“

Savo mamos netekome dėl medikų aplaidumo ir nekompetencijos.

Š. Mačinsko teigimu, vienas iš pagrindinių aortos atsisluoksniavimo rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis. Kaip teigė Kauno klinikų atstovas, liga dažniau diagnozuojama vyrams nei moterims (65 ir 35 proc.), tačiau moterims aortos atsisluoksniavimas įvyksta vyresniame amžiuje, vidutiniškai 67-aisiais gyvenimo metais, o vyrams – 60-ies. Ūminių aortinių sindromų metu pažeidžiama aortos sienelė.

Didelis mirštamumas

„Net aortos plyšimui įvykus medikų akivaizdoje mirštamumas siekia iki 60 proc. Aortos atsisluoksniavimo ar plyšimo metu 80–90 proc. pacientų skundžiasi labai stipriu – plėšiančiu, aštraus pobūdžio –  krūtinės skausmu. Diagnozei nustatyti atliekamas širdies echoskopinis tyrimas arba dar tikslesnis tyrimas – kompiuterinė tomografija su angiografija. Aortos plyšimas – tai staigios ir ūmios mirties priežastis, žmogus gali mirti per 2–4 valandas, atsiradus simptomų“, – teigė Š. Mačinskas.

Į klausimą, kodėl skubios pagalbos Kauno klinikose N. Liubinskienei teko laukti 8 val., jis atsakė: „Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta, kad Skubios pagalbos skyriuje pagalba gali būti teikiama iki 24 valandų. Toks laikas reikalingas, kai diagnozė yra neaiški ir reikia stebėti būklę, kartoti tyrimus, stebėti dinamiką. Tyrimo atlikimas laboratorijoje užtrunka apie 1–2 valandas. Remiantis tarptautinėmis gairėmis, atliekant tyrimus, kartais tenka išlaikyti tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 3 ar 6 valandas, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laukimo laikas – ilgas, tačiau tuo metu vis tiek vyksta diagnostika ir gydymas.“

Siūlo kreiptis į komisiją

Pakomentuoti situaciją paprašėme ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.

Į klausimą, kaip ministras vertina tai, kad ūmios būklės pacientui, kuris kreipėsi dėl labai stiprių krūtinės skausmų, nė vienos Kauno ligoninės priimamajame nebuvo atliktas širdies echoskopijos tyrimas, ministras raštu pateiktuose atsakymuose teigia: „Pats atvejis man nežinomas, tačiau iš patirties žinau, kad netekties akivaizdoje tvyro sumaištis, artimieji ieško atsakymų, tad gydymo įstaigos padėtų ir sau, ir artimiesiems, jei paaiškintų savo darbuotojų priimtus sprendimus ir jų logiką. Pirmiausia žmonės ieško paaiškinimų, o tik jų neradę, imasi kitų, dažniausiai, teisinių veiksmų.“

Ministras ragino neužbėgti įvykiams už akių su nuteisimais ar vertinimais, kas ką padarė ar ko nepadarė, ir ragino N. Liubinskienės artimuosius kreiptis iš pradžių į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Komisija atlieka nepriklausomus tyrimus dėl abejonių keliančių atvejų, tad būtų atsekta aiški gydymo eiga ir nustatyti atsakingi asmenys ir įstaigos, dalyvavę konkrečios pacientės gydyme“, – tvirtino A. Dulkys.

Paklausėme, kaip ministras vertina tai, kad dažnam pacientui ant kėdutės ligoninės priimamojo koridoriuose tenka pralaukti po 6–8 valandas.

„Jei tai planiniai pacientai, kurių vizitai yra suplanuoti, tai toks laukimo laikas yra neatleistinas ir rodo įstaigos darbo organizavimo bėdas. Jei tai vadinamieji ekstriniai pacientai, kurie atvyksta su ūmiais negalavimais, tai visko būna pagal aplinkybes – gydytojas arba kitas medicinos personalas įvertina paciento būklę ir paskirsto pacientų srautus pagal turimą darbo krūvį ir pagalbos reikalingumą, – teigė A. Dulkys. – Vadovų darbo vertinimas daugiausia dabar susijęs su finansinių rodiklių pasiekimais, todėl tenka pripažinti, kad didžiausias dėmesys skiriamas būtent įstaigos finansams subalansuoti, taip pat gydymo procesui, tačiau ne paciento patirčiai. Šitą vietą planuojama taisyti darant pacientų apklausas, o jų rezultatus įtraukiant į gydymo įstaigų vadovų vertinimą. Tikiuosi, tai bus vienas iš postūmių diegti pacientams reikalingus sprendimus ir gerinti jų patirtį gydymo įstaigoje.“