Karmėlavos oro uosto darbuotojai, atvėrę kabinetų, salių ir slaptų kambarėlių duris, savo atžaloms rodė kur jie leidžia kiauras dienas.
„Ar galiu paspausti tą raudoną mygtuką? O kodėl lėktuvų nusileidimo take blyksi šviesos?“ - tipendami painiais Karmėlavos oro uosto skrydžių valdymo skyriaus koridoriais smalsavo mažieji svečiai.
„Raudoną mygtuką galima spausti tik uniformuotiems pareigūnams, kai to išties reikia, o lemputės nusileidimo take įtaisytos tam, kad pilotas matytų kur tūpti“, - į klausimus kantriai ir profesionaliai atsakinėjo čia dirbančios mažųjų mamos, tėtės, dėdės ir tetos.
Jau netrukus lankytojų būrelis eskalatoriumi kilo į salę, kurioje keleiviai atsisveikina su bagažu ir gauna skrydžio bilietus.
Putliais piršteliais liesdama oro uosto pašonėje tūnančias gaisrinės mašinas, septynmetė Karolina prasitarė pastarųjų niekada nemačiusi iš taip arti. „Kokios jos didelės, o vandenį purškia kaip banginiai. Pirmadienį klasiokams papasakosiu. Jie man tikrai pavydės“, - sukdama akis patyliukais prasitarė pirmokė. Ir nors mažoji nesuprato kuo dirba jos teta, paklausta apie ateties planus tvirtai atsakė: „Dirbsiu čia!“.
Naujausi komentarai