Mamos ir kūdikio tragedija atveria piktžaizdes: po gimdymo moterys pagalbos nesulaukia?

„Apie depresiją nedrąsu kalbėti, nes moterys jaučia, kad kažkas su jomis negerai. Dažniausi jausmai – didžiulis liūdesys, beviltiškumas, nenoras, kad ateitų rytojus. Sunku pasirūpinti savimi, vaiku“, – apie po gimdymo užklupusius jausmus aiškino psichologė Sigita Valevičienė.

Vienas pastarųjų ir skaudžiausių įvykių Lietuvoje – jaunos moters tragedija Kaune. Nemune rastas jos kūnas ir jos kelių parų vaikelis. Iki šiol netyla diskusijos, kas nutiko jaunai mamai, ar buvo galima užbėgti tragedijai už akių?

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Pagimdžiusiai mamai, jei žvelgtume į dokumentus, dėmesio nėra. Labai liūdna tai sakyti, mane ir ištiko nuostaba, kad nėščiosios priežiūra baigiasi 41 neštumo savaitę, t.y. gimus kūdikiui“, – stebėjosi Seimo narė Morgana Danielė.

Seimo narė M.Danielė dabar pati laukiasi, tenka lankytis pas specialistus ir pamatė spragų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mane labiausiai nustebino Nėščiosios kortelė, kurioje neakcentuojama psichikos sveikata“, – apie spragas pasakojo M.Danielė.

Tiesa tokia – gimus vaikui, moters tarsi nebelieka. Visas dėmesys fokusuojamas į kūdikį.

Depresiją po gimdymo gali patirti viena iš penkių moterų, bet tikslių skaičių nėra, kenčiančių gali būti ir daugiau.

„Sunkiais atvejais, kai reikalinga pagalba čia ir dabar, moteris tikrai jos nesulaukia, sistema neveikia“, – akcentavo iniciatyvos „Mama, mums rūpi – pogimdyvinė depresija ir pagalba“ koordinatorė Nida Vildžiūnaitė.

80 proc. pagimdžiusių jaučia melancholiją, liūdesio epizodus.

Moteris aplanko pirmiausia kaltė, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas.

„Neišeina maitinti, neatsiranda pieno, jausmas, kad negaliu būti laiminga, nes esu tiesiog pavargusi. Moteris aplanko pirmiausia kaltė, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas, kai aš galbūt esu prasta mama“, – sakė Seimo narys Linas Slušnys.

„Mokymai jau turėtų būti neštumo metu porai, ne tik kaip pagimdyti, bet ir psichologiniai, kaip pasiruošti laikotarpiui po gimdymo“, – svarstė S.Valevičienė.

Atveriama ir kita žaizda – kiek specialistai pajėgūs atpažinti, jei pajėgūs – kiek turi empatijos.

„Sveikatos specialistų emocinė būsena yra labai bloga. Kiek dirbu pati asmeniškai, žmonėms sudėtinga klausti, kaip jautiesi, kai patys jaučiasi blogai“, – pažymėjo S.Valevičienė.

Prie diskusijų stalo – ir ministerijos atstovai, jie sutinka. Pirmiausia galėtų atsirasti standartizuotas klausimynas.

„Tai sritis, kur mes galime patobulėti“, – sakė SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop.

Taip pat sutinkama, kad reikėtų daugiau mokymų specialistams, poroms, neužmirštant tėčių.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Visoje šalyje yra pirmines psichikos sveikatos paslaugas teikiantys centrai, į kuriuos nereikia siuntimo, prie jų prirašyti visi Lietuvos gyventojai. Galima kreiptis tiesiogiai ir gauti paslaugas be jokio siuntimo“, – akcentavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja E.Bishop.

„Deja, paslaugų prieinamumas šiandien dar yra labai ribotas, ilgos eilės, turbūt neštumas baigiasi greičiau nei eilė pas specialistą“, – su realybe supažindino Akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė.

„Galbūt yra ir mūsų Seimo ir valdžios sudėties klausimas, kadangi ilgą laiką Lietuvos problemas sprendė vyrai ir jų prioritetai ilgą laiką galėjo būti kiti“, – svarstė M.Danielė.

Ministerija primena – nemokamos paslaugos teikiamos kiekvienoje savivaldybėje visuomenės sveikatos biuruose. Visą informaciją galima rasti puslapyje pagalbasau.lt.