LSMU rektorius R. Benetis – apie 2020-aisiais kilusius iššūkius ir Kauno kozirį

"Būtent Kaune įkurta visoje Lietuvoje veikianti Koronaviruso karštoji linija 1808. Tai, kad iniciatyva ją kurti kilo Kaune, nėra nieko stebinančio. Peržiūrėjus buvusią Prezidento ekspertų komisiją, dabartinės ekspertų komisijos prie Vyriausybės sudėtį, anksčiau buvusį ekspertų, talkinusių sveikatos apsaugos ministrui būrį, – tai yra mūsų universiteto žmonės. Kaune dirba tie profesionalai, kurie supranta situaciją, žino, kaip ją kontroliuoti, valdyti", – pastebi profesorius.

Studijų procesas universitete buvo labai paveiktas tiek per pirmąją, tiek per antrąją koronaviruso bangą – mes perėjome į nuotolines studijas.

Spalį tapęs LSMU rektoriumi, prof. R.Benetis įsitikinęs, kad būtent šis universitetas yra didžiulis Kauno koziris. "Tai yra be galo diversifikuotas universitetas, kurį sudaro labai daug padalinių, labai daug žmonių – 25 tūkst. Tai yra milžiniška bendruomenė, susidedanti iš studentų, dėstytojų, darbuotojų, LSMU Kauno ligoninės ir LSMU Kauno klinikų, jų padalinių darbuotojų. Universiteto absolventai – pagrindinis ligoninėse dirbantis personalas. Tai yra labai sąmoningi, paruošti žmonės. Mes esame didžiausia universitetinė institucija Lietuvoje, ruošianti ir medikus, ir veterinarijos specialistus, ir veiklos susijusios – nuo sienų apsaugos iki maisto kontrolės", – privalumus ir išskirtinumus vardija naujasis universiteto rektorius, įsitikinęs, kad būtent universiteto pastangomis miestas turtingas sveikatos priežiūros profesionalų.

"Todėl nekeista, kad pandemijos akivaizdoje ir Karščiavimo klinika Kaune buvo įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje. Ten taip pat dirba mūsų alumnai, labai džiaugiuosi jų darbu. Be to, savivaldybė priima konstruktyvius sprendimus, išgirsta medikus. Ta simbiozė duoda rezultatų", – tikina pašnekovas.

Pasak R.Benečio, LSMU 2020-ieji taip pat buvo didelių iššūkių metai. Universitetas jungia dvi akademijas – medicinos ir veterinarijos. Ir egzistuoja didžiulis spektras veiklų, kuriomis užsiima universitetas. "Studijų procesas universitete buvo labai paveiktas tiek per pirmąją, tiek per antrąją koronaviruso bangą – mes perėjome į nuotolines studijas. Tai buvo iššūkis ne tik IT platformoms, bet ir dėstytojams, profesoriams, studentams, – pripažįsta LSMU rektorius. – Tačiau tiek universitetas, tiek visas Kauno miestas su iššūkiais puikiai susitvarkė. Galvoju, kad Kaune problemos buvo išspręstos pavyzdingai. Kai kitos Lietuvos ligoninės dejavo, kad kažkurių priemonių ar personalo nebeturi, čia, Kauno gydymo įstaigose, toks klausimas kilo mažiausiai. Pagrindinis krūvis – didžiausias COVID-19 liga sergančiųjų skaičius – 200 ir daugiau – nuolatos gydomas būtent LSMU Kauno ligoninėje."

Pasak profesoriaus, Kauno klinikas, kaip didžiausią Baltijos šalių specializuotą, trečio lygio ligoninę, buvo stengtasi maksimaliai apsaugoti nuo kovidinių pacientų, nes ligoniai serga ir kitomis ligomis, ne tik COVID-19, ir jiems taip pat reikalinga trečio lygio pagalba. "Kauno klinikos, sakyčiau, su problemomis šioje srityje taip pat susitvarkė pavyzdingai. Dabar čia gydomi ir sergantieji COVID-19, bet čia atliekamos ir skubios, ir planinės operacijos, visose klinikose, visuose padaliniuose specializuota trečio lygio pagalba ligoniams yra teikiama", – pabrėžia R.Benetis.

Dabar svarbiausia – susitvarkyti su pandemija ir jos padariniais. Šis iššūkis išlieka ir kitiems metams.

Kokios bus ligoninės?

Pandemijos fone įvyko dviejų didelių Kauno ligoninių – Kauno klinikinės ir respublikinės – susijungimas į LSMU Kauno ligoninę. LSMU, šalia Sveikatos apsaugos ministerijos, yra vienas iš šios ligoninės steigėjų.

"Mane kaip rektorių džiugina, kad susijungimo procesas praėjo gana sklandžiai. Pirmasis etapas jau įvyko. Nepaisant to, kad šiandien visi užimti praktiniu darbu – COVID-19, mes svarstome LSMU Kauno ligoninės, jos padalinių ateitį, perspektyvas. Šiuo metu darbuotojai yra perkrauti fiziniu ir praktiniu darbu, kovojant su koronavirusu, tačiau mes žiūrime į priekį – kuriame strategiją 5–10 metų laikotarpiui. Vėliau pateiksime strateginius planus, galėsime svarstyti su visuomene – kokią ligoninę norime matyti, kokias paslaugas norime išgryninti, kokį personalą norime turėti, kokius ligonių srautus, ir panašiai", – apie Kauno ligoninių ateitį kalba medicinos profesorius.

"Šie metai svarbūs ir tuo, kad buvo išrinktas naujas parlamentas, ministrai. Ir universitete visų trijų administracinių vadovaujančių struktūrų – senato, tarybos ir rektoriaus – rinkimai įvyko. Džiaugiuosi, kad senato rinkimai buvo aktyvūs – daugiau kaip trys ketvirtadaliai akademinės bendruomenės balsavo, dalyvavo renkant senato narius, daugiau kaip pusė senato narių pasikeitė – išrinkti nauji žmonės, kurie racionaliais sprendimais padės universitetui eiti į priekį. Tačiau dabar svarbiausia – susitvarkyti su pandemija ir jos padariniais. Šis iššūkis išlieka ir kitiems metams", – įsitikinęs LSMU rektorius prof. R.Benetis.