Liūdna istorija: vietoj nugriauto „Kauko“ iškils nuosavi namai?

Akylas kaunietis prieš keletą dienų užfiksavo, kaip griaunamas legendinis "Kauko" restoranas, stūksojęs ypatingoje F.Vizbaro pilaitės vietoje. Kol kas nežinia, ar planai šioje vietoje pastatyti gyvenamuosius namus bus įgyvendinti.

Nufilmavo griūtį

"Sekmadienį ėjau apžiūrėti vienos parodos ir išgirdau keistus garsus. Pakėlęs galvą atkreipiau dėmesį, kad lyg kažko trūksta – juk pastato bokštas būdavo matomas. Užlipęs laiptais pamačiau, kad vyrai darbuojasi. Pro tvoros plyšį užfiksavau, kaip griūva paskutinis bokštas. Toks liūdnas humoras", – įspūdžiais dalijosi menininkas Gintautas Velykis, griovimo darbus užfiksavęs ir nuotraukose, ir vaizdo įraše.

Menininkas pastebėjo, kad šio išskirtinio statinio grožis ir didybė jau buvo likę tik žmonių atmintyje, o saugoti, jo manymu, jau nelabai buvo ką. "Tai jau buvo pūlinys. Net valkatos ten nebegyveno", – liūdnai šyptelėjo G.Velykis. "Kauno diena" įsitikino, kad griovimo darbai tęsiami ir šią savaitę.

Apie tai, kad šį apleistą pastatą reikėtų griauti, prabilta dar 2012 m., kai jo savininkų iniciatyva buvo surengtas architektūrinis konkursas ir pasiūlyta šioje unikalioje vietoje statyti daugiabučius gyvenamuosius namus.

Tuo pasipiktinę architektai Rimvydas Jurgis Palys ir Robertas Čerškus kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vadovybę, reikalaudami kuo skubiau teisiškai apsaugoti bei kaip įmanoma tiksliau atstatyti pirminį kolegos F.Vizbaro suprojektuotą pastatą.

"Nauja šalia pilaitės derintina architektūra turėtų būti neaukšta ir neužgožianti šio svarbaus Kauno miesto paminklo", – viešai tada skelbė architektai.

Nors laikyta, kad F.Vizbaro vila, sovietmečiu virtusi legendiniu "Kauko" restoranu, yra vienas svarbiausių Kauno miesto kultūrinių simbolių, charakteringas miestovaizdžio ir atminties ženklas, deja, Kauno architektų raginimų, kad būtina išsaugoti šį pastatą ateities kartoms kaip ir to paties architekto projektuotą Kauno Centrinį paštą, "Pažangos" rūmus, Ateitininkų sąjungos Centro valdybos pastatą, niekas neišgirdo.

Išdygs nuosavi namai?

Pradėjus aiškintis, kas vis dėlto nusprendė, kad pastatą unikalioje vietoje reikia nugriauti, galų surasti taip ir nepavyko.

"Mes jokių sprendimų nepriiminėjome. Kas priėmė? Gal savininkas. Negaliu nieko komentuoti, nes nežinau", – tikino savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jis sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, kad griovimo darbams reikėjo gauti leidimą. "Jei tai paveldo teritorija, leidimai lyg ir turėjo būti, bet mes neturime jokių įrašų", – svarstė vedėjas.

N.Valatkevičius taip prisiminė apie 2012 m. vykusį architektūrinį konkursą ir siūlymus nugriauto legendinio pastato vietoje statyti daugiabučius.

"Konkurse ši idėja lyg ir neprigijo. Pastaruoju metu girdėjau apie tai, kad ten turėtų iškilti trys nuosavi gyvenamieji namai. Matyt, savininkai sumažino apetitą, bet ten buvo tik projektiniai pasiūlymai, eskizai. Šiaip nuo 2012 m. ketverius metus buvo tylu", – kalbėjo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas. Jis tik užsiminė, kad 2010 m. buvo išduoti leidimai griauti šalia esančius pastatus.

Leidimų neišdavė

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriui vadovaujantis Saulius Rimas tikino, kad jo skyrius jokių leidimų neišdavė. "Kaip supratau iš N.Valatkevičiaus, šiuo atveju griauti leidžiantis dokumentas nėra privalomas ir turbūt viskas vyksta teisėtai", – spėjo vedėjas.

Anot jo, specialiajame plane statiniai pažymėti kaip žemiausios kategorijos, o tokius galima griauti.

S.Rimas pabrėžė, kad pastatas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. "Dėl to virė aistros, buvo daug diskusijų, daug kartų svarstyta dėl šito pastato įrašymo į registrą ir jo galimo atstatymo, tačiau nugalėjo ta pusė, kuri sakė, kad šio pastato vertingosios savybės jau yra seniai sunaikintos ir prarastos, o autentiškos materijos ne kas ir likę, kai F.Vizbaro pilaitė buvo pertvarkyta į restoraną", – aiškino S.Rimas.