Lietuvos kariuomenė ieško tūkstančių neatsišaukusių prievolininkų

„Šiai dienai paieškomų karo prievolininkų skaičius siekia apie 5 tūkst. asmenų. Iš jų konkrečiai Kauno regioniniame karo prievolės skyriuje specialistai į Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinį registrą yra įtraukę apie 400 asmenų“, – portalui kauno.diena.lt teigė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė.

Jų buvo dar daugiau, bet apie tūkstantis asmenų nors ir pavėluotai, bet patys arba paraginti atvykti prisistatė ten, kur reikia. „Svarbu suprasti, kad karo prievolininkų paieška niekaip nėra susijusi su prievartos aktais. Tai visų pirma raginimas vykdyti savo pareigą“, – akcentavo G. Kazlauskienė.

Kauno regioniniame karo prievolės skyriuje nutraukta 131 jaunuolio paieška. 101 iš jų surasta, 29 patys atvyko, vieno baigėsi paieškos senaties terminas.

„Pažymėtina, jog dažniausiai šaukimo pranešimus įteikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio kontrolės pareigūnai, kitais atvejais apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų tyrėjai, kelių patruliai, regitrų ir pasų poskyrių specialistai bei užsienyje esančiose LR ambasadose (jos informuoja jaunuolius apie karo prievolininkų pareigas)“, – komentavo G. Kazlauskienė.

Iš jų konkrečiai Kauno regioniniame karo prievolės skyriuje – 400 asmenų.

Senaties terminas yra dveji meta, po to asmuo yra išbraukiamas iš paieškomųjų registro. Tačiau jeigu karo prievolininkas ir toliau nevykdo pareigų, patekęs į šaukiamųjų sąrašus, jis vėl gali pateikti į minėtą registrą.

Anot G. Kazlauskienės, asmuo į minėtą registrą patenka keliais atvejais: kai asmuo net netikrinęs šaukiamųjų sąrašo (pamiršo, nežinojo to nedarė specialiai) neatvyksta į karo prievolės skyrių ar poskyrį; kai asmuo atvyksta, pradeda tvarkytis šaukimo procedūras (pvz: užregistruojamas į karinę medicinos ekspertizės komisiją) ir neatvyksta tikrintis sveikatos be jokios objektyvios pateisinamos priežasties; kai asmuo praeina visas procedūras ir paskirtą išvykimo į karinį dalinį laiką nepasirodo be jokios objektyvios pateisinamos priežasties.

„Jeigu asmuo turi objektyvių priežasčių: liga, nelaimė šeimoje ar pan, tuomet į minėtus registrus asmuo nepatenka“, – pridūrė Lietuvos kariuomenės atstovė.

G. Kazlauskienė pasakojo, kad per ilgą laiką ieškomiems prievolininkams situacija gali peraugti į baudžiamąją bylą.

„Asmeniui, kuris yra įtrauktas į minėtą registrą, visų pirma yra įteikiamas laiškas, kuris ragina jį atvykti į artimiausią karo prievolės skyrių ir tvarkytis karo prievolininkui privalomas procedūras“, – dėstė specialistė.

Karo prievolės įstatymas numato, kad karo prievolininkui nevykdant jam numatytų pareigų gali būti paskirta bauda nuo 30 iki 140 eurų, už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti paskirta nuo 140 iki 300 eurų bauda, o už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Tačiau jeigu karo prievolininkas geranoriškas, bendradarbiauja, paprastai yra skiriama pati mažiausia įmanoma administracinė atsakomybė – 15 eurų – bauda.

Jeigu pražiopsojote terminus prisistatyti ir jūs jau esate ieškomųjų sąraše, visų pirma apsilankyti karo prievolės skyriuje ar poskyryje. „Paprastai  jeigu patenki į Šaukiamųjų sąrašus, tai prie savo pavardės randi informaciją: iki kada reikia, kur ir pas kurį specialistą atvykti. O jeigu vis dar neaišku, tai yra nurodytas ir tel. numeris. O dar daugiau informacijos ir kontaktų galima rasti puslapyje karys.lt“, – aiškino G. Kazlauskienė.

Šauktinių sąrašus galima rasti https://sauktiniai.karys.lt/. Šiuo adresu kiekvienas potencialus šauktinis, suvedęs savo asmens duomenis, prie savo vardo ir pavardės mato taip pat ir statusą (ar jam tarnyba atidėta, ar jis ieškomas ir pan.)