Miršta Laisvės al. širdis. Jau metai nenaudojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) valdomas garsusis "Pienocentro" pastatas, o šalia esančių "Pažangos" rūmų ketina atsisakyti Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). "Merkurijaus" vietoje – duobė.

Kvapą gniaužia dvokas

Pažvelgus į šiuos pastatus, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad niekas nepasikeitė: "Pienocentro" (Laisvės al. 55) pirmajame aukšte veikia vaistinė, "Pažangos" rūmuose (Laisvės al. 53) – parduotuvė. Tačiau užrašų, bylojusių, kad čia įsikūrę KTU ir VDU padaliniai, nebeliko. Duris į universitetų valdomas patalpas dabar ženklina tik rašteliai, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Prie dviejų įeigų į VDU valdomus "Pažangos" rūmus telkšo neaiškios kilmės balos, kvapą gniaužia šlapimo dvokas. Visa tai – pačiame Laisvės al. centre, keli žingsniai nuo fontano. Ne itin švariais langais ir kiek aptriušusiais fasadais šie istoriniai pastatai žvelgia į nugriovus "Merkurijų" atsivėrusią dykynę, nuo praeivių žvilgsnių pridengtą tvora.

Prie įeigos į anksčiau čia veikusią VDU menų galeriją sutikta mergina tikino nežinojusi, kad meno čia seniai nebėra. "Gaila, kad VDU iš čia išsikrausto. Man pasisekė – aš dar lankiau čia paskaitas. Labai įdomios, netradicinio išplanavimo auditorijos su išėjimais į balkonus, iš kurių matyti Laisvės al.", – pasakojo Vilija prisistačiusi kaunietė.

"Pienocentro" pastatas – kultūros paminklas. Šie rūmai 1937 m. tarptautinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje buvo apdovanoti garbės diplomu ir bronzos medaliu.

Mažiau pripažinti "Pažangos" rūmai, pasak ekspertų, architektūriniu požiūriu yra ne mažiau vertingas statinys, įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Abu šie pastatai kaip išskirtiniai tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžiai yra įtraukti į Europos paveldo ženklo sąrašą.

Nenaudojamas, bet ne vaiduoklis

"Pienocentro" pastatą daugelis vidutinio amžiaus ir vyresnių kauniečių prisimena dėl čia veikusio Pieno baro. Statinys, kuriame ilgą laiką veikė KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas, ištuštėjo prieš metus. Vykdant universiteto infrastruktūros reorganizaciją, šis fakultetas buvo sujungtas su kitu, naujasis Ekonomikos ir verslo fakultetas įsikūrė Gedimino g. 50.

Tuščios patalpos Laisvės al. praėjusią žiemą šildytos minimaliai – siekta palaikyti šiek tiek aukštesnę temperatūrą nei nulis, kad neįsiveistų pelėsis. "Laisvės al. 55 yra užkonservuotas, sutvarkytas, apsauga šiek tiek dirba. Tai nėra pastatas vaiduoklis, bet jis kasdien nenaudojamas", – pripažino KTU rektorius Petras Baršauskas.

Šį panaudos teise valdomą išskirtinį statinį universitetas tikisi perimti iš valstybės ir antrajame pastatų pardavimo etape parduoti. Šiuo metu KTU vykdo pirmąjį pardavimo etapą. "Universitetai turi daug perteklinio turto, kurį reikia valdyti efektyviai ir optimaliai. Aš turbūt pirmas iš rektorių iš Vyriausybės gavau leidimą, suteikiantį mums teisę patiems spręsti, ką daryti su universiteto naudojamais pastatais. Taip atsirado penki parduodami pastatai. Objektus Taikos ir Savanorių pr. pavyko parduoti, dėl pastato Amaliuose dar deramasi", – pasak rektoriaus, pirmajame etape parduodami ne miesto centre esantys pastatai. P.Baršauskas džiaugėsi, kad pirmasis etapas vyksta sėkmingai: pardavus universitetui nereikalingus pastatus, gautos lėšos investuotos į infrastruktūrą, šiomis lėšomis renovuojami kiti pastatai. Antrajame etape, kuris greičiausiai prasidės kitais metais, KTU ruošiasi perimti, o paskui – parduoti keturis XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje miesto centre iškilusius pastatus. Be pastato Laisvės al. 55, dar bus parduodami du Kęstučio g. 8 ir 27 (buvę Mechanikos fakulteto ir Europos instituto pastatai), taip pat Gedimino g. 43 (buvęs KTU Humanitarinio fakulteto pastatas). Šis XIX a. pabaigoje iškilęs statinys yra kultūros paveldo objekto Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso dalis. Anot P.Baršausko, šiam pastatui tinkamai sutvarkyti reikėtų labai didelių investicijų. "Jis kai kuriose vietose įtrūkęs, vienas jo kampas – sėdantis. Nėra prasmės jį tvarkyti studijų sąskaita. O tokių programų, kurios padėtų tai padaryti, nelabai yra", – teigė P.Baršauskas.

Keturi pastatai, kuriuos KTU ruošiasi parduoti antrajame etape, jau stovi tušti. Rektorius užsiminė, kad tolimoje ateityje visi universiteto padaliniai turėtų būti perkelti į studentų miestelį, o pastatų miesto centre būtų atsisakyta visiškai.

Steigs Mokslo muziejų?

Kol kas KTU neturi aiškios vizijos, kas galėtų įsikurti antrajame etape planuojamuose parduoti pastatuose. "Esame paruošę keletą projektų, negaliu pasakyti, kuris bus įgyvendinamas. Yra tik pirmosios idėjos. Pavyzdžiui, Mokslo muziejus. Derėjomės su žurnalistu Rolandu Maskoliūnu, paskui tuo užsiėmė Lietuvos mokslų akademija, tos derybos dar nebaigtos. Mes sutinkame duoti tą pastatą, bet už tai turime ir kažką gauti", – P.Baršauskas užsiminė, kad svarstomos galimybės imtis ir bendrų projektų su verslo įmonėmis.

Paklaustas, kodėl universitetas atsisako tokio garsaus pastato kaip "Pienocentras", rektorius atsakė: "Tas pastatas mums paprasčiausiai per brangus. Norime efektyviai naudoti savo turtą. O šių pastatų 1 kv. m išlaikymas mums kainuoja brangiausiai. Valstybė universitetams skiria lėšų infrastruktūrai išlaikyti. Tie koeficientai senų seniausiai pasenę, ir mes gauname daug mažiau, nei išleidžiame. Norime, kad tų lėšų mums užtektų, kad nereikėtų naudoti studijų, mokslo lėšų." Pašnekovo žodžiais, universitetai jau daugelį metų derasi su Vyriausybe dėl to, kad išmokų dalis universitetų infrastruktūrai išlaikyti būtų padidinta, tačiau tos derybos – bevaisės.

Rektorius tikino, esą dėl Laisvės al. 55 pastato deramasi atsakingai. Būta ir derybų su miesto valdžia. Praėjusį rudenį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijoje svarstyta galimybė savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrių perkelti į vadinamąjį "Pienocentro" pastatą, tačiau ši idėja didesnio miesto valdžios susidomėjimo nesulaukė.

Socialinių problemų nesprendžia

Pastebėjus, kad, Laisvės al. atsirandant vis daugiau tuščių pastatų, ši pėsčiųjų arterija miršta, P.Baršauskas atsakė: "Čia ne universiteto problema. Socialinių problemų sprendimu neturi užsiimti universitetas. Visa bėda – Kaune ganėtinai sustojusi nekilnojamojo turto rinka. Jei neklystu, ir Centrinio pašto pastatas panašioje situacijoje – Laisvės al. daug tokių pastatų. Čia yra rinkos diktuojami dalykai. Jei būtų rimta rinka – greitai išgraibstytų tuos pastatus."

KTU rengiami būsimieji architektai ir paveldosaugininkai. Rektorius nesureikšmino, kad, atsisakydamas garsių, išskirtinės architektūros pastatų, universitetas rodo ne patį geriausią pavyzdį šiems specialistams. "O tai ką jūs siūlote? Jį išlaikyti naudojant universitetines lėšas, skirtas mokslui ir studijoms? Jei infrastruktūrai išlaikyti skiriamos šios lėšos, tai yra studijų ir mokslo kokybės skriaudimas. Man ši kokybė yra svarbiau, nei išlaikyti kažkokį pastatą", – atkirto rektorius.

Laikinai pavertė sandėliu

Labai panaši situacija susiklostė Laisvės al. 53. Šį valstybės turtą patikėjimo teise valdantis VDU iš "Pažangos" rūmų taip pat dar pernai iškraustė visas auditorijas ir administracines tarnybas. Anksčiau čia veikęs Menų fakultetas perkeltas į naujai suremontuotas patalpas Muitinės g. Dabar "Pažangos" rūmai naudojami tik kaip sandėlis: kol kapitališkai remontuojamos S.Daukanto g. 25 esančios VDU Išeivijos instituto patalpos, čia perkelti instituto ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus fondai.

"Dėl savo konstrukcijos Laisvės al. 53 pastatas yra sunkiai ir labai ribotai pritaikomas pagrindinei universiteto misijai – studijoms organizuoti. Pastato konstrukcija kur kas labiau tinkama biurams nei auditorijoms, todėl labiau tiktų, pavyzdžiui, banko, o ne universiteto veiklai vykdyti, – priežastis atsisakyti šio pastato vardijo VDU mokslo prorektorė Julija Kiršienė. – Kita vertus, universitetas per šio turto valdymo laikotarpį yra nemažai į jį investavęs. Todėl yra kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją su pasiūlymu investuoti šį turtą į universitetą. Ir tik jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, būtų galima kalbėti apie atsakingas naujų šeimininkų šiam turtui paieškas, kuriems būtų taikomi tam tikri kriterijai, siekiant užtikrinti, kad šis turtas būtų naudojamas tiek apsaugant jo paveldosauginę vertę, tiek maksimalią funkcinę naudą kauniečiams."

Pasak J.Kiršienės, už "Pažangos" rūmus gautos lėšos būtų naudojamos VDU studijų ir mokslo infrastruktūrai gerinti. Prorektorės teigimu, šiuo metu universitetas yra susikoncentravęs į daugiafunkcio mokslo ir studijų centro V.Putvinskio g. 23 statybą. Kitais metais planuojamos baigti statybos, kurioms gauta ES parama, kainuos 7,5 mln. eurų.

Pastebėjus, kad universitetas stato naujus pastatus, užuot išlaikęs esamus istoriškai ir architektūriškai vertingus, J.Kiršienė teigė, esą nemažai tokių pastatų universitetas nesiruošia atsisakyti. Tai senieji Fredos dvaro pastatai Botanikos sode, rektorato pastatas K.Donelaičio g. 58, Teisės fakultetas Jonavos g. 66, Menų fakultetui pritaikyti pastatai Muitinės g.

Komentaras

Jolita Kančienė

Architektūros ekspertė

Man labai liūdna, kad tokius pastatus kaip "Pienocentras" ir "Pažangos" rūmai ruošiasi apleisti universitetai. Neramu dėl šių pastatų ateities. Neaišku, kas juose įsikurs, ką čia bus – komerciniai butai ar pan.? Čia gali atsirasti baisių, miesto veidą darkančių dalykų.

Universitetai bėga iš miesto centro – vadinasi, čia nebeliks ir jaunimo, Laisvės al. visiškai apmirs.

Universitetai skundžiasi, kad tos patalpos jiems nepatogios. Bet, man atrodo, kad pagrindinis dalykas yra ne tai. Apmaudu, kad įstaigos, ruošiančios žmones ateičiai, rūpinasi tik pragmatiniais, komerciniais dalykais – už pačiame miesto centre esančius pastatus, matyt, tikisi gauti didelius pinigus. Be to, nemanau, kad teisinga, jog tuos pastatus valstybė universitetams suteikia nemokamai, o šie ruošiasi juos parduoti.

Tiek "Pienocentras", tiek "Pažangos" rūmai yra kultūros paveldo objektai. Kyla klausimas, kas, šių pastatų atsisakius universitetams, apskritai norės jais rūpintis, laikantis paveldosaugos reikalavimų į juos investuoti? Dabartiniams šeimininkams jie atrodo tarsi našta. Realybė tokia, kad naują pastatą pastatyti atsieina pigiau, nei tinkamai tvarkyti seną. Bet šie pastatai nėra tokie nudėvėti, amortizuoti, kad visiškai netiktų naudoti.

"Pienocentras", "Pažangos" rūmai yra Europos paveldo ženklo sąraše. Kaunui suteikus šį ženklą, daug šnekėta apie tai, kad naudotis, gyventi tokiuose pastatuose turėtų būti garbė ir prestižas. Ypač švietimo ir mokslo įstaigos, dėstytojai ir studentai turėtų tuo didžiuotis. Tačiau pažvelgus į šiuos pavyzdžius matyti, kad taip, deja, nėra.

Išskirtiniai modernizmo pavyzdžiai

Laisvės al. 55, arba "Pienocentro", pastatas

Tai bene įspūdingiausias šiuolaikinio daugiafunkcio komercinio ir gyvenamosios paskirties pastato atitikmuo tarpukario Kaune. 1932 m. iškilusio pastato architektas – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Prie projektavimo prisidėjo ir architektas Karolis Reisonas. Statinio savininkas ir pagrindinis naudotojas – svarbi to meto įmonė Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga "Pienocentras". Pirmame aukšte buvo įsikūrusi šios bendrovės parduotuvė, valgykla, užkandinė. Trečiame aukšte buvo įrengtos administracinės patalpos, viršutiniuose aukštuose – butai.

Kartu su netrukus šalia atsiradusiais "Pažangos" rūmais statinys buvo tarsi šiuolaikinės modernios europietiškos sostinės pagrindinio bulvaro užuomazga.

Laisvės al. 53, arba "Pažangos" rūmai

Architekto Felikso Vizbaro (jis projektavo ir Centrinio pašto rūmus) suprojektuoti, 1934 m. iškilę "Pažangos" bendrovės rūmai – vienas iš reprezentatyviausių tarpukario objektų, skirtų biurams. Valdančiosios partijos – Tautininkų sąjungos – būstinei ir su ja susijusioms organizacijoms skirtas objektas išsiskiria tautiniu stiliumi. Pagrindinio fasado granitinis tinkas vietomis mėgdžioja medžio drožybos elementus (kaip ir F.Vizbaro suprojektuotuose Kauno centrinio pašto rūmuose), tautinio stiliaus puošybos elementų yra ir balkonų tvorelių juostose). Čia veikė "Pažangos" bendrovė, laikraščio "Lietuvos aidas" administracija. Penktame aukšte buvo įsikūręs restoranas, kuris naudojosi ir ant stogo įrengta terasa.