L. Mažylis prisiminė vaikystės dienas senelio įkurtuose gimdymo namuose

Tūkstančiai naujagimių

Per 81 metus P.Mažylio gimdymo namuose pasaulį išvydo kone 100 tūkst. naujagimių. Per metus jų skaičiuojama daugiau kaip 1 tūkst., o per dieną – vidutiniškai keturi.

"Būna, gimsta trys, būna, kad sulaukiame ir šešių", – lėtai lipdama laiptais į Akušerijos skyrių kalbėjo gydytoja ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė.

Ketvirtadienio vidudienį visos trys gimdyklos čia buvo užimtos, o kol dairėmės pro stiklines duris su užrašu "lankytojai neįleidžiami", pačiame koridoriaus gale pasigirdo tik ką nuo motinos atsiskyrusio naujagimio riksmas.

"Dar vienas žmogus sveikina pasaulį. Gražią dieną pasirinko", – pro langą dirstelėjusi į kieme šurmuliuojančius vaikus šyptelėjo pašnekovė ir žengė žingsnį arčiau palatų.

Akušerijos skyriuje, pasak jos, įrengta septyniolika lovų po gimdymo ir penkios patologijos lovos. Palatos po gimdymo – vienvietės arba dvivietės. Gerbdami gimdyvių privatumą durų rankenų tądien neklibinome – apie neišmatuojamą džiaugsmą už jų liudijo šiek tiek išvargę, tačiau besišypsantys tėvų veidai, balionai ir gėlės jų rankose.

Simboliška, senelis šiuos gimdymo namus pastatė per devynis mėnesius. Tiek, kiek ir trunka nėštumo laikotarpis.

7-oji palata

"Eime paskui mane", – tais pačiais laiptais atgal į antrąjį aukštą pasileido H.Kažemėkaitytė.

Stabtelėjusi prie 7-uoju numeriu pažymėtos palatos gydytoja kyštelėjo galvą vidun, o įsitikinusi, kad ji tuščia, plačiai atvėrė duris. Nedidukė Dienos chirurgijos skyriaus palata, regis, visai neišsiskyrė iš likusiųjų – keturios medinės viena šalia kitos išrikiuotos lovos, spintelės šalia jų, gėlės, šviesios sienos su įrėmintomis nuotraukomis ir dideli langai.

"Iki dešimties metų čia gyveno Vasario 16-osios akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis", – naujų spalvų vos kelių kvadratinių metrų dydžio erdvėms ir 8-uoju numeriu pažymėtai kaimyninei palatai akimirksniu suteikė H.Kažemėkaitytė.

Kartu su tėvais ir seneliais maždaug 40 kv. m bute L.Mažylis gyveno iki jam suėjo dešimt metų.

Nostalgiški prisiminimai

Sovietmečiu, kai privati P.Mažylio ligoninė buvo nacionalizuota, mažajam Liudui seneliai ir tėvai esą griežtai drausdavo nuklysti į ligoninės koridorius.

"Išėjęs iš mūsų buto mačiau laiptinėje duris, per kurias buvo galima patekti į gimdymo namų patalpas, bet niekada to nemėginau daryti", – minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną trumpam užsukęs į senuosius savo namus, užplūdusiais prisiminimais dalijosi L.Mažylis.

Profesorius gyvena čia pat – V.Putvinskio gatvėje, o istorinį, dar tarpukariu statytą pastatą mato pro savo namų langą, tačiau neslėpė, kad atsidurti tarp sienų, kur praleido gražiausius savo vaikystės metus, – neapsakomai jaudinantis jausmas.

"Gyvenu čia pat, bet atrodo, kad atkeliavau iš kažkur. Širdį užvaldė džiaugsmas, – kilstelėjęs akis į keturių aukštų pastatą, kuris jau anuomet buvo laikomas moderniu ir išskirtiniu, L.Mažylis atsisveikino. – Simboliška, senelis šiuos gimdymo namus pastatė per devynis mėnesius. Tiek, kiek ir trunka nėštumo laikotarpis."