Paliko gilų pėdsaką

„Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurių asmenybių vardais pavadinamos gatvės, mokyklos, ligoninės, įvairios kitos įstaigos? Kodėl jų veidai puošia vokus ar pašto ženklus?“ – susirinkusiesiems uždavęs klausimą, Prano Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis netrukus pats į jį ir atsakė.

Būti pamatytam ir įvertintam, anot jo, reiškia labai daug. Būti šviesuliu kitoms kartoms – dar daugiau. Tai pavyksta anaiptol ne visiems.

„Nei valandos, nei dviejų nepakaktų norint papasakoti viską apie P. Mažylį“, – stabtelėjęs prie pirmosios profesoriaus nuotraukos, kurią galima rasti ir jo paties kabinete, T. Biržietis tęsė pažintį su Lietuvos akušerijos ir ginekologijos mokyklos įkūrėju, gimdymo pagalbos organizatoriumi, klinicistu, pedagogu.

Antai, vienoje nuotraukoje jis, sunkiai atpažįstamas, su tėvais, pasiturinčiais ūkininkais Jurgiu ir Ona Mažyliais. Kitoje – su broliu Antanu ir seserimis Tekle, Aleksandra, Antanina. Pirmojo pasaulinio metais dirbęs Krokuvos ligoninėje, 1918 m. jis  grįžo į nepriklausomą Lietuvą. Gydė, dėstė, rūpinosi pagalba moterims gimdant, vystė infrastruktūrą, rašė mokslinius straipsnius.

„Štai čia P. Mažylis toks, kokį jį žinome“, – T. Biržietis stabtelėjo prie prie profesoriaus nuotraukos, kurią galima rasti ir jo paties kabinete. Joje – visiems gerai pažįstamas, šalies mediciną kūręs žmogus, turtingiausias tarpukario Lietuvos gydytojas, Kauno profesūros šviesulys, pacientų ir kolegų pagarbiai vadintas ponu daktaru.

Senelio asmenybe ir gyvenimo detalėmis nenustoju domėtis. Jis – didžiausias mano, mūsų šeimos ir visos giminės autoritetas.

Įvairiapusė asmenybė

P. Mažylis turėjo ne tik gražius namus, aprūpintą buitį, automobilį su vairuotoju, bet ir privačią ligoninę su tuo metu moderniausia įranga visoje Europoje.

„Įsigijus sklypą, gydymo įstaiga iškilo per devynis mėnesius – tiek, kiek trunka ir moters nėštumas“, – T. Biržietis pridūrė, kad pirmaisiais metais ligoninėje gimdė pasiturinčios moterys, o nuo 1940-ųjų akušerinė pagalba pradėta teikti visoms gimdyvėms. Žinodamas, kiek moterų gimdo namuose, kiek jų miršta nuo komplikacijų, P. Mažylis skyrė dešimt nemokamų lovų nepasiturinčioms moterims ir pats nemokamai priimdavo gimdyves. Profesorius buvo vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje, per komplikuotus gimdymus šį metodą Raudojo Kryžiaus ligoninėje pradėjęs taikyti dar 1926 m. Medikas nemažai pastangų skyrė ir kovai su vėžiu. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje jis pradėjo taikyti radžio spindulių gydymą, 1935 m. buvo vienas iš Kovos su vėžiu draugijos steigėjų.

„Senelio asmenybe ir gyvenimo detalėmis nenustoju domėtis. Jis – didžiausias mano, mūsų šeimos ir visos giminės autoritetas. Jo gyvenimas – ištisa skirtingų patirčių, profesionalumo, žmogiškumo ir išminties knyga, – šviesuolio anūkas prof. Liudas Mažylis akcentavo ne tik senelio profesinius pasiekimus, bet ir jo pilietiškumą. – Galima jį vadinti revoliucionieriumi, nes už tai sėdėjo caro kalėjimuose, galima – ir pabėgėliu, nes buvo priverstas emigruoti į Krokuvą net vienuolikai metų.“

Istorija: pašto ženkle vaizduojami gimdymo namai ir jų įkūrėjas. Regimanto Zakšensko nuotr.

Specialus pašto ženklas

Vis dėlto didžiąją dalį savo gyvenimo P. Mažylis skyrė medicinai, todėl jo vardas, kaip pastebėjo T. Biržietis, girdimas dažniau nei kitų. 2015-aisiais, minint akademiko 130-ąsias gimimo metines, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos, Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos ir Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus iniciatyva išleistas specialus proginis vokas, kurį aistringi kolekcininkai skubėjo paženklinti vienkartiniu, tos dienos, antspaudu. Praėjus dešimtmečiui išleistas pašto ženklas, skirtas 140-osioms P. Mažylio gimimo ir 59-osioms jo mirties metinėms paminėti. Proginiam ženklui pristatyti vieta taip pat pasirinkta neatsitiktinai – filatelininkai, kolekcininkai, akademikai ir būsimi akušerijos-ginekologijos specialistai susirinko Kauno kolegijos Medicinos fakultete, kur prieš dvejus metus buvo įrengta P. Mažylio vardu pavadinta auditorija.

„Kauno kolegijos Medicinos fakultetas šiais metais mini 105-ąsias įkūrimo metines. Fakulteto, tuomet dar Medicinos mokyklos, pradžia – 1920 m. vasario 16 d. Šios mokymo įstaigos įkūrėjas buvo prof. P. Mažylis, be kurio neįsivaizduojama Lietuvos medicinos istorija. Tų pačių metų gruodžio 11 d. buvo išleista pirmoji 25 akušerių laida“, – kreipdamasis į pristatymo svečius sakė Medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis.

Pašto ženkle pavaizduota grafinis šešėlinis skrybėlėto P. Mažylio portretas ir jo įkurta privati ligoninė V. Putvinskio gatvėje.