5. DANGUOLĖ MIŠKINIENĖ – Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė, inicijavo ir įgyvendino inovatyvių veiklų ir tarptautinių bei vietinių projektų, kurie išjudino gimnazijos bendruomenę ir įkvėpė naujiems iššūkiams.

Trečios kartos kaunietė, baigusi rusų, vėliau ir anglų kalbos bei literatūros studijas, o galiausiai įgijusi vadybos magistro laipsnį, pasakojo, kad ją visada labiausiai žavėjo ir tebežavi tiesioginis kontaktas su vaikais: galimybė matyti juos augančius ir padėti jiems užaugti, einant kuo lengvesniu ir prasmingesniu keliu.

"Žinau, kad bus oponuojančių, jog lengva ir prasminga nedera, tačiau nieko nėra sudėtingiau ir skaudžiau, kaip matyti sugniuždytą, nelaimingą ir nepasitikintį savimi vaiką. Ir nieko nėra labiau įkvepiančio, kaip suprasti vaiką ir rasti būdą jam padėti. Tik tada galima augti kartu. Mokytojui ir mokiniui. Prasmingai", – sakė D.Miškinienė.

Jai bedirbant dabartinėje Bernardo Brazdžionio mokykloje prasidėjęs mokyklų tinklo optimizavimas vertė ieškoti bendruomenei kuo palankesnių sprendimų. "Didelę įtaką mano augimui padarė dalyvavimas nacionaliniame švietimo projekte "Lyderių laikas". Žinodama, kad Kauno mieste labai trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams, inicijavau šešių grupių 1,5–6 m. vaikams įsteigimą. Tada tai buvo didelis iššūkis suderinti mokyklos bendruomenės ir Kauno miesto poreikius. Džiaugiuosi, kad man pavyko: buvo suburta puiki pedagogų komanda ir nuostabi tėvų bei vaikų bendruomenė, rekonstruota ir renovuota mokyklos aplinka, atnaujintos edukacinės erdvės. Mokykla sustiprėjo ir išaugo. Pajutau, kad savo pirmąją darbovietę po dvidešimties metų darbo galiu paleisti. Norėjosi naujo iššūkio", – pasakojo kaunietė, prieš dvejus metus tapusi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos vadove.

Šią mokyklą pasirinko, nes jos strateginiai tikslai sutapo su augančio Kauno miesto poreikiais: Kaunui reikėjo pasirūpinti iš užsienio grįžtančių lietuvių ir investuotojų į miesto infrastruktūrą šeimų vaikais bei suteikti galimybę įgyti tarptautinį išsilavinimą vaikams, nežiūrint, kokia yra jų šeimos socialinė ar finansinė padėtis, o D.Miškinienė norėjo, kaip įvardijo savo tikslą, kurti atvirą idėjoms ir pasauliui gimnaziją.

"Visada siekiau, kad mokykloje vaikas saugiai jaustųsi ir turėtų sąlygas maksimaliai pažangai pagal savo gebėjimus. Tikiu vaiko kūrybiškumu, emocinio intelekto galia ir prasminga veikla be standartizavimo, konkurencijos ir chaotiško žinių perteikimo, ko šiandien gausu Lietuvos švietimo sistemoje", – akcentavo "Metų kaunietės" projekto dalyvė.

Ir nieko nėra labiau įkvepiančio, kaip suprasti vaiką ir rasti būdą jam padėti.

Taip gimnazija tapo Tarptautinio bakalaureato dviejų programų (Diplomo ir MYP) kandidate, "Oxfordo University Press" ir Lietuvos universitetų partnere, buvo sukurtas mokiniams patrauklus ir įgalinantis prasmingai kurti savo ateitį ugdymo modelis, įsteigta dvikalbio ugdymo klasė, kurioje pagrindiniai dalykai dėstomi anglų kalba, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir veiklose užsienio šalyse ir Lietuvoje.

"Su suvokta atsakomybe gimnazijoje puoselėjame ir mylime lietuvių kalbą. Taip padedame iš užsienio sugrįžusiems ar užsieniečių vaikams integruotis į Lietuvos gyvenimą, ugdome mūsų vaikų pasitikėjimą savimi, aukštą savivertę ir siekį tobulėti. Mano didžiausias noras, kad mūsų vaikai užtikrintai jaustųsi bet kurioje šalyje, bet norėtų gyventi ir dirbti Kaune. Pasitikėjimas gimnazija auga ir tai yra svarbus įpareigojimas man, kartu ir didelis džiaugsmas augti kartu su savo bendruomene bei Kauno miestu", – teigė D.Miškinienė.

12. KOTRYNA ŽEMAITYTĖ – Kauno bienalės vadovė, kurios vadovaujamas šis grandiozinis projektas sulaukė dar didesnio atgarsio šalyje ir užsienyje bei padėjo ir kauniečiams, ir svečiams atrasti netikėtų mūsų miesto spalvų.

"Labai džiaugiuosi turėdama tokią didelę atsakomybę formuoti vieną didžiausių ir reikšmingiausių šiuolaikinio meno festivalių Baltijos šalyse – Kauno bienalę. Galimybė prisidėti prie kūrybinių procesų kiekvieną kartą pareikalauja ne tik daug menotyrinių, istorinių ar vadybinių žinių, bet taip pat ir psichologinių", – kalbėjo K.Žemaitytė.

Ji išskyrė Kauno bienalės drąsą kalbėti apie nutylimus dalykus, tokius kaip istorinės traumos, užmiršti (ar norimus pamiršti) istoriniai įvykiai kaip labai reikšmingą aspektą, prisidedantį prie visuomenės švietimo bei kritinio mąstymo ugdymo, kurio taip trūksta mūsų visuomenei. "Labai didžiuojuosi galimybe prie to prisidėti, ir karštai nesutinku su visais, kurie teigia, kad apie praeities klaidas kalbėti per anksti. Tai kada jei ne dabar?" – klausė kultūrininkė.

"Tai man ir yra reikšmingiausia bei prasmingiausia darbe – santykis su žmonėmis ir galimybė per meno bei kūrybinius procesus pateikti naujas žinias, šiuolaikines interpretacijas, atverti lankytojų fantaziją kartais net ir šokiruojant. Sutinku, kad ne visuomet pavyksta, bet kiekvienas suklupimas vertas ateities sėkmės", – dėstė K.Žemaitytė, besididžiuojanti galimybe Kauno bienalės pastangomis reprezentuoti Lietuvos menininkus tarptautinėje rinkoje.

Meno pasaulis apipintas nuostabiais, egzotiškais mitais, tačiau realybėje čia atsitinka visko, todėl labai pravartu pasižiūrėti į šios srities kasdienybę iš vidaus.

Anot jo, vien lietuviškų pavardžių atsiradimas bendrame bienalės menininkų sąraše atneša daug naudos: nuo pačių menininkų tarptautinių pažinčių iki Kauno bienalės suteikiamo finansinio bagažo, kurio rėmuose menininkai gali įgyvendinti savo meno kūrinius, skirtus bienalei. Be to, jau nuo 2017 m. Kauno bienalė iniciavo ir vadovauja platformai "Stebuklingi kilimai" (angl. Magic Carpets), kurios vienas iš tikslų yra didinti jaunųjų-kylančių menininkų žinomumą tarptautiniu mastu bei juos skatinti kurti socialiai jautrų meną.

Kitas svarbus elementas – tai galimybė į Kauno bienalės veiklas įtraukti savanorius. Bene visos bienalės kūrėjos atsirado čia per savanorystę. "Tikime savanoriais ir pačia savanorystės idėja, galimybe šiems žmonėms suteikti naujas patirtis bei žinias. Meno pasaulis apipintas nuostabiais, egzotiškais mitais, tačiau realybėje čia atsitinka visko, todėl labai pravartu pasižiūrėti į šios srities kasdienybę iš vidaus. Kuri, be abejo, suteiks daug teigiamos arba neigiamos patirties", – teigė K.Žemaitytė.

Į kitą etapą pateks dešimt daugiausiai skaitytojų palaikymo sulaukusios dalyvės.

Už 20-tuko dalyves balsuoti kviečiame iki vasario 10 d.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

PORTALAS: kauno.diena.lt rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Vieną pretendentę į finalinį šešetuką deleguos speciali komisija. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo taškus.

Iki vasario 10 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių.

Vasario 12 d. paskelbsime dešimtuką.

Vasario 18 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo vasario 18 d. iki kovo 3 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite Metų kaunietę.

Kovo 4–5 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 6 d. Metų kaunietę paskelbsime šventiniame renginyje.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Rinkimų „Metų kaunietė“ mecenatas: „Vikonda“ (valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė).

Pagrindinis rėmėjas: „Kauno tiltai“, „Bosca“ (be alkoholio).

Renginio automobilis: naujasis „Peugeot 2008“.

Rėmėjai: „Volfas Engelman Nealkoholinis“, „Denticija“, SDG.

Partneriai: „Clinic / DPC“, „East Island“, „Jaukūs namai“.