Vakar vykusiame Kauno tarybos posėdyje padėtas taškas mokyklų tinklo pertvarkoje. Džiugi žinia Vilijampolės gyventojams – Veršvų mokykloje ir toliau galės mokytis vyresniųjų klasių moksleiviai. Ši įstaiga galės siekti gimnazijos statuso.

Pasirengimo metas

"Nusprendėme suteikti šansą Veršvų mokyklos bendruomenei, kuri per artimiausius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijoje turės pasitvirtinti savo savitos pedagoginės sistemos ugdymo sampratą bei akredituoti vidurinio ugdymo programą", – teigė Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkės pavaduotoja Aušra Papirtienė.

Švietimo įstatymas nustatė, kad visoje Lietuvoje nuo 2015 rugsėjo 1 d. mokiniai vidurinį išsilavinimą galės įgyti tik gimnazijose. Neseniai šio įstatymo įsigaliojimas atidėtas dvejiems metams.

Kaune reforma jau baigta. Pagal valstybėje nustatytą tvarką miesto vidurinės mokyklos pertvarkytos į gimnazijas arba į pagrindines mokyklas ir progimnazijas.

Baigė pirmieji

"Nors Seimas toliau blaškosi ir nesugeba baigti prieš penkiolika metų prasidėjusios reformos, Kaunas parodė pavyzdį kitiems didmiesčiams ir baigė mokyklų tinklo pertvarką. Nuo begalinio atidėliojimo bei šio klausimo vilkinimo pavargo ir švietimo darbuotojų bendruomenė, ir moksleivių tėvai, ir patys vaikai. Mes padėjome tašką ir dabar mūsų laukia kiti labai svarbūs žingsniai – mokyklų modernizavimas bei pastatų atnaujinimas", – teigė Kauno meras, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" atstovas Visvaldas Matijošaitis.

Švietimo sistemos reforma įpareigojo pertvarkyti vidurines mokyklas, bet leido kai kurias išimtis – vykdyti ugdymą nuo 1 iki 12 klasės. Vadinamąja ilgąja gimnazija gali būti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla.

Taip pat ilgąja gimnazija gali būti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.

Reforma netikusi

Didžiausiu galvos skausmu Kaune buvo likusi Veršvų vidurinė mokykla. "Aš pati kaip švietimo darbuotoja labai džiaugiuosi tokiu tarybos priimtu sprendimu", – atviravo A.Papirtienė dėl atsiradusios galimybės Vilijampolėje išsaugoti vidurinį mokslą garantuojančią įstaigą.

"Per dvejus metus bus galima apsispręsti, kokios mokyklos norime – ar pagrindinio ugdymo, kuriai dokumentai jau buvo parengti, ar savito ugdymo pedagogikos", – teigė savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Šiuo metu atostogaujantis valdininkas sutiko, kad mokyklų tinklo reformos pabaiga – sunkaus darbo finišas. "Sunkiai sekėsi, kol žmonės suprato, kas čia vyksta ir kas čia per reforma", – vertindamas baigtą darbą sakė V.Mažeika.

Mokyklų tinklo pertvarka sulaukė daug kritikos. Tėvai nenorėjo susitaikyti su pokyčiais. Ministerijos vizija: pradinei mokyklai svarbūs vieni dalykai, todėl turi būti atskira įstaiga, vidurinei – kiti, todėl vyresnieji turi žingsniuoti į kitą.

Pasak A.Papirtienės, buvo sunku susitaikyti, kad mokyklos bus suketvirčiuotos. Daugelis įpratę, kad pradėję lankyti vieną mokyklą, ją ir baigia. Nereikia lakstyti tai į pradinę, tai į progimnaziją, gimnaziją.

"Būtent tokia mokyklų tinko reforma nebuvo tinkamas Vyriausybės sprendimas savo laiku, tačiau ir sugrąžinti visko atgal neįmanoma", - kritikos neslėpė A.Papirtienė.

Tobulinti yra ką

Nors kauniečiai kelia galvas, pirmieji baigę kritikuotą mokyklų reformą, tačiau toli gražu ne visi pritaria, kad reforma padaryta be trūkumų. "Jei kritiškai kalbėti, nelabai tinkamai čia viskas išėjo", – atviravo vicemeras Vasilijus Popovas.

Jis pabrėžė, kad oficiali reformos mintis buvo optimizuoti mokymosi įstaigas, bet išėjo taip, kad dauguma gimnazijų telkiasi Kauno centre, o pakraščiai liko be gimnazijų.

"Klaidų buvo padaryta. Ne viskas reformuota taip, kad būtų naudinga žmonėms. Pertvarkos procesas formaliai baigtas, tačiau tobulinti yra ką", – pabrėžė V.Popovas.

Vicemero kritiką patvirtino ir tarybos narys Rimantas Mikaitis. "Per keturias kadencijas Kauno miesto taryboje turėjau galimybę matyti, kad buvo daugybė epizodų, kurie neleido sklandžiai vykdyti tos reformos", – tvirtino R.Mikaitis.

Politikas užsiminė ir apie Seimo narių interesus ir pastangas nulemti, kurios mokyklos turėtų išsaugoti gimnazijų statusus, neatsižvelgiant į realiai miestui naudingą švietimo įstaigų žemėlapį. Jeigu nebūtų buvę šių protekcijų, įsitikinęs politikas, būtų buvę galima ne investuoti į kai kuriuos pastatus, o racionaliau panaudoti ES lėšas.

"Tačiau gerai, kad mokyklų reforma baigta ir viskas pasidarė aišku", – akcentavo R.Mikaitis.

Kauno miesto švietimo įstaigos

Mokyklos-darželiai – 5

Pradinės mokyklos – 9

Progimnazijos – 10

Pagrindinės mokyklos (ir kitos vidurinės,

persitvarkančios į pagrindines) – 13

Mokyklos-daugiafunkciai centrai – 5

Gimnazijos – 19

Specialios mokyklos – 5

Kitos įstaigos – 2

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė