Kultūros pasiekimus vėl vainikavo smaragdai

Renginys pradėtas J. Naujalio „Lietuva brangi“ – ją atliko visų susirinkusių choras.

„Ši diena primena mums, kokia ypatinga yra mūsų kultūros bendruomenė, o jos siekis augti ir tobulėti yra mūsų didžiausias turtas. Savo darbais, kultūrinėmis iniciatyvomis jūs skatinate dialogą, gyventojų kūrybiškumą, plečiate kultūrinę idėjų erdvę“, – sveikindamas šventės dalyvius sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Inovacijos: pasitelkus šiuolaikines technologijas į šventės dalyvius ekrane kreipėsi ir J. Naujalis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nominantų rikiuotė

Pernai gimusi idėja pratęsta ir šiemet: svariausių laimėjimų pasiekusiems, įdomiausių iniciatyvų autoriams įteikti apdovanojimai.

Už reikšmingą indėlį į istorinių pastatų, paminklų ir vietovių atgaivinimą, sutvarkymą, jautrumą paveldo aplinkai ir sėkmingą jos integravimą į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, už svarų indėlį kuriant naujus traukos taškus Kauno rajone kultūros smaragdas atiteko Gintarui Prikockiui, bendrovės „Erdvės norma“ architektui.

„Jausmas – nuostabus. Tikriausiai visiems žmonėms yra svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems. Tai, kad tapau Kauno rajono kultūros smaragdo savininku, man labai netikėta“, – jaudulio neslėpė apdovanojimą atsiėmęs architektas.

G. Prikockis parengė Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios restauravimo ir aplinkos sutvarkymo projektus. Atgimusi gotikinė bažnytėlė ir šalia jos įrengta aikštė tapo vienu stipriausių traukos centrų pakaunėje. Ši vieta skirta ne tik tikintiesiems, bet ir kultūrai, turizmui, aktyviam poilsiui. Architektas G. Prikockis yra ir būsimų Zapyškio keleivių paviljono ir informacinio centro projektų autorius.

Smaragdinio švyturio statulėlės, dar vadinamos smaragdžiukais, įteiktos Zitai Butiškytei, Garliavos kultūros centro režisierei, renginių organizatorei, Laimutei Dzedaravičienei, Samylų kultūros centro meno vadovei, Vidai Sniečkuvienei, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus muziejininkei, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovui Egidijui Stancikui ir Kauno valstybinės filharmonijos vadovui Justinui Krėpštai. Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovui Benjaminui Želviui skirtą apdovanojimą atsiėmė ir perduos teatro solistė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča, o dailininkui Antanui Obcarskui jis asmeniškai bus įteiktas vėliau.

Dar dvylikai pasižymėjusių kultūrininkų meras įteikė padėkos raštus ir apdovanojo atminimo medaliais.

Nominantas: Kultūros smaragdas atiteko G. Prikockiui, bendrovės „Erdvės norma“ architektui. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Derlingi metai

V. Makūnas pasidžiaugė, kad praėjusieji metai kultūros lauke buvo išties derlingi, o iniciatyvos įvertintos net tarptautiniu mastu. Pafose (Kipras) vykusiame Europos kultūrinio turizmo tinklo forume Kauno rajone kultūros reikmėms pritaikyta žemkasė „Nemuno7“ pelnė trečią vietą upių paveldo kategorijoje. Raudondvario dvaras už projektą „Istorinis kelias: Raudondvaris–Bauskė“ triumfavo Europos regioninio vystymo fondo „Interreg“ apdovanojimuose.

Besibaigiantys Tado Ivanausko sodybos Obelynėje fasado ir vidaus tvarkybos darbai muziejininkams ir visuomenei atskleidė netikėtų paslapčių. Atgimstančiame objekte užmegztos naujos ir išlaikytos buvusios kultūros paveldą saugančios kultūrinės iniciatyvos, plėtojančios Obelynės sodybos identitetą ir vietos gyventojų kultūrinį tapatumą. Jau ketvirtus metus kartu su vietos bendruomene vyksta T. Ivanausko puoselėto sodo išsaugojimo projektas „Auginam Obelynę”, kurio metu į Akademijos, Ringaudų ir kitų Kauno rajono seniūnijų kiemus ir sodus iškeliavo per 260 įskiepytų sodinukų iš senojo prof. T. Ivanausko sodo. Muziejaus lankytojus sužavėjo šilti liepos muzikiniai vakarai, besiplečiantis folkloro festivalis „Obelynės Žolinė”. Didelio susidomėjimo sulaukė jaukiai papuošta kalėdinė sodyba ir senųjų žaisliukų paroda, įvyko pirmasis tarptautinis dailininkų pleneras „Obelynė – žalia, žalia“.

Kultūros paslaugų prieinamumą gerino Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įrengdama penkis knygomatus tankiai gyvenamose Akademijos, Alšėnų, Garliavos, Domeikavos ir Užliedžių seniūnijose.

Šiuolaikiškai: virtuozas Gabrielius Batutis J. Naujalio kūrinius adaptavo elektrinei gitarai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepamirštas projekto „Kaunas 2022“ kultūrinis palikimas – tęsiamos unikalias ir įvairialypes Kauno rajono seniūnijas išskiriančios originalios kūrybinės idėjos. Šiemet šešiolikai projektinių paraiškų įgyvendinti skirta 200 tūkst. eurų.

Kultūros sostinės metai neapleido pakaunės ir 2023-iaisiais: mažąja Lietuvos kultūros sostine tapusi Kulautuva surengė gausybę renginių ir visiems dovanojo nepamirštamų įspūdžių.

Ši diena primena mums, kokia ypatinga yra mūsų kultūros bendruomenė, o jos siekis augti ir tobulėti yra mūsų didžiausias turtas.

Sėkmingai suorganizuotos valstybinės šventės ir Kauno rajoną reprezentuojantys tradiciniai renginiai: Valstybės dienos šventė Raudondvaryje, „Pėdos marių dugne“ Samylų įlankoje, tradicinis roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“. Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ išsiskyrė savo baigiamąja dalimi – cirko pasirodymu, kuris buvo sukurtas pagal aitvaro mitologiją, pasitelkiant gerai žinomą italų režisierių Roberto Magro ir jo komandą iš visos Europos.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, reprezentacinė Kauno rajono vieta, pastaraisiais metais tapo Lietuvoje gerai žinomu profesionalaus meno ir turizmo traukos tašku.

Kryptingai veikla tęsiama puoselėjant mūsų vertybinį pamatą – etninę kultūrą. Rugsėjį Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje įvyko Kauno rajono tautodailininkų paroda „Etnografijos kodas“. Parodoje dalyvavo 60 tautodailininkų, kurie pristatė 456 darbus. Parodos metu buvo atrinkti šeši Kauno rajono tautodailininkų darbai, kurie bus eksponuoti šiųmetėje Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ nacionalinės liaudies dailės parodoje „Iš šerdies“.

Apibendrinimas: Kauno rajono kultūros bendruomenė – didelė ir stipri jėga, puoselėjanti etninį palikimą ir atvira naujovėms. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Vyko ir Nacionalinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ regioninis turas. Pirmųjų vietų laimėtojai – Kazimieras Martinaitis (medžio skulptūra), Vida Sniečkuvienė (šiaudiniai sodai) ir Ričardas Grekavičius (kalvystė) atstovavo Kauno rajonui šiemet sausio 6 d. Kretingos muziejuje vykusiame finaliniame renginyje. Antano ir Jono Juškų muziejaus muziejininkė V. Sniečkuvienė pasipuošė Aukso vainiku, tapusi geriausia 2023 m. taikomosios dailės kūrėja.

Džiugino ir tautodailės studijos „Piliuona“ tarptautiniai įvertinimai – studijos narių darbai eksponuoti Bulgarijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Italijoje ir Suomijoje.

Italijos miestuose kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvai plačiai garsino Kauno rajoną ir jam sėkmingai atstovavo festivaliuose ir konkursuose. Itin sėkmingi metai buvo Kauno rajono Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupei „Ąžuolas“, kuri pelnė jau antrąjį „Aukso paukštės“ apdovanojimą.

Aukštais įvertinimais ir sėkminga koncertine veikla džiugino Babtų kultūros centro moterų choras „Gynia“ (vadovė Danutė Šakalienė), Vandžiogalos laisvalaikio salės jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Verpetukas“ (vadovė Jorinta Radavičienė), Ežerėlio kultūros centro Ringaudų laisvalaikio salės kolektyvai: folkloro ansamblis „Ringauda“ ir sutartinių giedotojų grupė „Gaudė“ (vadovė Liuda Liaudanskaitė), liaudies muzikos ir šokių ansamblis „Rasa“ (vadovai Gintaras Vilčiauskas ir Darius Žilinskas).

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius pasidžiaugė, kad Kauno rajono kultūros bendruomenė – didelė ir stipri jėga, puoselėjanti etninį palikimą ir atvira naujovėms. Tai liudijo ne vienas šio renginio akcentas.

Vienybė: visi kartu dainavo „Lietuva brangi“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dėkojo ir J. Naujalis

Šiuolaikinėmis technologijomis į šventės dalyvius ekrane kreipėsi ir J. Naujalis, dėkojo, kad kultūros darbuotojai padeda nepamiršti savo tautos tradicijų, skatina meilę kultūrai, menui, praturtina kiekvieno žiūrovo ar klausytojo vidinį pasaulį, ieško ir puoselėja savo krašto kultūrinį identitetą.

„Dar trumpai akimirkai noriu sugrįžti prie jubiliejinės Dainų šventės. Jos žygis, įprasmindamas šį neeilinį reiškinį, po Lietuvą tęsiasi visus metus įvairiomis akcijomis. Viena jų – Dainų šventės ąžuolo sodinimas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Noriu, kad vieną iš šimtmečio girios ąžuolų pasodintumėte mano krašte, Raudondvaryje, kuris dar ateinančius šimtmečius savo plačiomis šakomis apglėbtų visus savo tautos tradicijas saugančius kūrėjus“, – kalbėjo Dainų šventės patriarchas. Šį J. Naujalio prašymą renginio pabaigoje išpildė Kauno rajono meras.

Dovana: kultūros darbuotojams koncertavo Kastytis Kerbedis. / E. Mališausko nuotr.