Pirmadienį nuo ankstaus ryto šalyje vyko kasmetinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“. Vieni praeiviai Kaune, kuriuos užkalbino akcijos dalyviai, savo nuomonę reiškė atsargiau, kiti drąsiau, tačiau kalbėjo anonimiškai.

„Kova su "šešėliu" yra nesąmonė. Bandžiau kovoti, pranešiau dėl situacijos statybų sektoriuje – viskas liko po senovei“, – numojo ranka kaunietis, vedinas augintiniu.

Paraginta pranešti, jei sužinotų apie atvejus, kai prekiaujama, naudojamasi kontrabandinėmis prekėmis, kai neapskaitomos pajamos, kita praeivė tarstelėjo: "Pranešiu. Pagal aplinkybes“. Kodėl ne visais atvejais? Jos bendradarbė, prabilusi apie negeroves darbe, buvo priversta ieškotis kito pragyvenimo šaltinio. „Lietuva – didelis kaimas. Kas garsiai kovoja – tas labai nukenčia“, – optimizmu netryško kaunietė.

„Kam tų vardų ir pavardžių?“ – prašė suprasti kita praeivė, prabilusi apie konkrečias šešėlio apraiškas.

Kur kas drąsesnis buvo jaunimas. „Vyresni dažnai sako: ai, aš geriau nesikišiu. Bet gal mūsų vaikų karta kažką ir pakeis. Jie nelinkę nutylėti taip, kaip mes“, – vylėsi pašnekovė.

Laisvės alėjoje akcijos skrajutes dalijęs Kauno meras Andrius Kupčinskas mano, kad didžiausia bėda – nesąžiningi verslininkai, oficialiai darbuotojams nemokantys net minimalaus atlyginimo. Taip nukenčia ir dirbantieji, ir miesto, ir valstybės biudžetai.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai vadovaujantis Gintautas Muznikas, kalbėdamas su praeiviais Laisvės alėjoje, teigė, kad kiekvienas gali prisidėti mažinant šešėlinę ekonomiką Lietuvoje.

„Nelikdamas abejingas tam, kas vyksta aplink. Skambinkite 1882, jeigu, pavyzdžiui, už prekes ar paslaugas nedavė kvito, ar turite žinių apie kontrabandines prekes. Nerūkykite ir skatinkite nerūkyti kitus kontrabandinių cigarečių, nesipilkite ir skatinkite nesipilti kitus kontrabandinio kuro“, – kalbėjo G. Muznikas.

Anot jo, per metus paprastai sulaukiama apie 600 pranešimų dėl šešėlio. Jų pasitvirtina apie 30 proc.

„Kuo toliau, tuo pranešimų gauname mažiau. Ne dėl to, kad mažėja "šešėlio", žmonės yra aktyvesni ir jam nepakantesni, bet pažeidėjai labiau slepiasi, nebeveikia taip atvirai kaip anksčiau“, – sakė vadovas.

Akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlinės ekonomikos mastą ir jos daromą žalą valstybei bei jos gyventojams. Siekiama ugdyti visuomenės sąmoningumą, skatinti nepakantumą "šešėliui" ir tokiu būdu jį įveikti. Šiemet akcija rengiama daugiau nei 40 Lietuvos miestų.

Prie akcijos prisidėjo skaidraus verslo idėją remiantys visuomenės veikėjai, verslo įmonių, įvairių organizacijų vadovai ir atstovai.

Šiais metais gyventojams bus dalijami ir akcijos lipdukai – jais galima pažymėti skaidriai veikiančias vietas bei tas, kuriose, gyventojai  pastebėjo "šešėlį".

„Daugelis puikiai žinome, kad šešėlinė ekonomika yra didelė visos valstybės problema. Tačiau dalis visuomenės laiko šį reiškinį savaime suprantamu. Kita dalis "šešėlio" paprasčiausiai nepastebi ar jį ignoruoja. Tad šių metų akcija kreipiamės į aktyvius, pilietiškus žmones, kuriems rūpi, kas vyksta aplink juos, ir kurie nori keisti savo aplinką pradėdami nuo savęs“, – teigė akcijos organizatorė Andželika Rusteikienė, iniciatyvos „Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovė.

Ar žinote, kad:

• į automobilio baką supylus 50 l juodojoje rinkoje parduodamo benzino, biudžetas netenka apie 120 Lt mokesčių, supylus 50 l juodojoje rinkoje parduodamo dyzelino – apie 95 Lt;

•  dėl vieno juodojoje rinkoje įsigyto cigarečių pakelio biudžetas netenka apie 6 Lt, arba „vidutiniam“ rūkoriui perkant kontrabandines cigaretes biudžetas per mėnesį netenka apie 180 Lt;

• dėl vieno puslitrio „pilstuko“, vartojamo vietoje legalių stipriųjų alkoholinių gėrimų, biudžetas netenka apie 12 Lt, arba 1 puslitris „pilstuko“ = prarasti dveji nemokami pietūs mokykloje vaikams iš sunkiai besiverčiančių šeimų.