Kibernetinės saugumo kompanijos įkūrėjas: Lietuva gali tapti IT sunkiasvore

"Galbūt visa mūsų tauta yra linkusi į inovacijas? Mes esame maži tarp didelių, galingų valstybių", – sako Kaune augęs verslininkas Einaras von Gravrockas. Svarbaus Kauno tarpukario veikėjo Antano Gravrogko proanūkis šiandien gyvenimą ir verslą kuria JAV, tačiau Lietuvai puoselėja šiltus jausmus.

Pasaulio vaikas

Kaune prabėgo E.von Gravrocko vaikystė, čia visada smagu sugrįžti. "Šiandien Kaunas – pasikeitęs, atviresnis ir atsinaujinęs. Džiaugiuosi, kai keliaudamas susitinku su užsieniečiais, kurie aplankę mano gimtąjį miestą dalijasi savo pozityviais įspūdžiais", – pasakoja jis.

Gyvenimas taip susiklostė, kad paauglystėje E.von Gravrockui teko išvykti gyventi į Švediją. "Mama išvyko iš Lietuvos, kai man buvo keturiolika. Ji stipriai susirgo ir Švedijoje buvo viena, todėl išvykau jai padėti. Švedijoje medicinos priežiūra yra puiki, todėl nusprendėme ten ir pasilikti. Taip prasidėjo mano vis dar besitęsiančios kelionės po pasaulį. Švedijoje gyvenau ketverius metus, o tuomet išvykau į JAV", – pasakoja jis.

"Įstojau į Los Andželo universitetą (angl. University of Southern California). Tuo metu ten gyveno ir mano brolis. Švedijoje neplanavau pasilikti, nes ji man nepasirodė itin svetinga atvykėliams šalis. Tuo metu Lietuvoje buvo sunki ekonominė situacija. Pradėjęs mokslus užsienyje, Švedijoje, norėjau juos ir pabaigti svetur", – istoriją tęsia E.von Gravrockas.

Technologijos ir verslas

Savo pirmąjį verslą lietuvis pradėjo būdamas studentu, vėliau vienas verslas sekė kitą. "Asmeninė patirtis, žinios ir noras kurti puikiai motyvuodavo priimant iššūkius ir kuriant naujas kompanijas", – teigia pašnekovas.

CUJO AI nebuvo išimtis. "Prieš kelerius metus susipažinau su Yuri Fraymanu, įžymiu JAV naujųjų technologijų inovatoriumi ir verslininku. Bendraujant kilo idėja įkurti CUJO AI kompaniją. Globaliu mastu norėjome išspręsti rinkoje įsisenėjusią, tinkamai neišspręstą saugumo ir privatumo internete problemą", – sako E.von Gravrockas.

Pasak jo, milijardai išmaniųjų įrenginių, kurie prijungti prie Wi-Fi tinklo ir yra kiekvieno mūsų namuose, nėra apsaugoti. "Mes laiku pastebėjome ne tik kibernetinio saugumo problemą, bet ir pirmi sukūrėme bei rinkai pasiūlėme išskirtinius, dirbtiniu intelektu grįstus saugumo produktus. CUJO AI kibernetinio saugumo sprendimai šiuo metu apsaugo 18 mln. namų JAV, ir šis kiekis sparčiai auga", – įspūdinga statistika dalijasi lietuvis.

Išmaniųjų daiktų kontrolė

Technologijoms tobulėjant, namai prisipildo ne tik tradicinių įrenginių, tokių kaip asmeniniai kompiuteriai ar išmanieji telefonai, bet ir išmaniųjų daiktų, pastebi E.von Gravrockas.

Namų vartotojai jų nekontroliuoja: dauguma žmonių nesupranta, ką jų įrenginiai veikia tinkle, ar nepastebi, kai prietaisas buvo perimtas piktybiniais tikslais. "Retai pasitaiko, kad vartotojai pakeistų savo išmaniųjų įrenginių saugumo nustatymus, laiku juos atnaujintų ar siektų papildomai juos apsaugoti nuo programišių atakų", – tęsia kibernetinių saugumo sprendimų ekspertas. Būtent todėl labai svarbu sugrąžinti vartotojams išmaniųjų daiktų kontrolę ir apsaugoti jų namus.

"Tačiau patys vartotojai to nepadarys dėl žinių stokos ar sudėtingos technologijos. Todėl savo sprendimus parduodame telekomunikacijų paslaugas teikiančioms kompanijoms. Taip galime užtikrinti, kad namai bus apsaugoti, o vartotojams tuo nereikės rūpintis", – atskleidžia E.von Gravrockas.

Jo kompanijos technologija atpažįsta visus įrenginius namuose, juos apsaugo ir padeda vartotojams, net ir neturintiems techninių žinių, paprastai juos valdyti. CUJO AI platforma apima keturis svarbiausius išmaniųjų namų saugumo elementus: prevenciją, problemos identifikavimą, reagavimą į grėsmes ir galimų atakų prognozavimą tinkle.

Kibernetiniai nusikaltimai

Pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie didelio masto ir įvairiausio plauko kibernetines atakas, kurios daro žalą ne tik pavieniams asmenims ar namų ūkiams, bet ir kai kuriais atžvilgiais kelia grėsmę jautriai valstybių informacijai ir saugumui. Šiandien labiausiai bijoma arba ekonominių, arba kibernetinių karų.

"Nusikalstamumas iš gatvių persikėlė į internetą. Taikydama senus metodus šiandien teisėsauga yra bejėgė sustabdyti naujus metodus taikančius nusikaltėlius", – sako E.von Gravrockas.

"Nusikaltimai fiziniame pasaulyje yra lengviau suprantami. Pavyzdžiui, lengva suvokti didelės sumos pinigų vagystę iš banko ar apiplėšimą gatvėje. Sunkiau yra suprasti kibernetinius nusikaltimus, kadangi jų rezultatas ne toks akivaizdus. Tačiau rizika – ne mažesnė. Dėl kibernetinio nusikalstamumo bet kuris žmogus gali nukentėti finansiškai, o praradus asmens duomenis kyla grėsmė ir asmens tapatybei", – tikrąsias grėsmes atskleidžia jis.

Iššūkis – saugumas

Nemažai tokių atakų nutaikyta ne į konkretų žmogų, o į verslą ar net valstybę. "Nuolat girdime apie verslus, kurių intelektinė nuosavybė ar vartotojų duomenys pasiekia piktavalių rankas. Pavyzdžiui, jei kažkas Rusijoje paleidžia kibernetinę ataką prieš verslus Kanadoje ir pasisavina didelę sumą pinigų, kokia institucija yra atsakinga už šio nusikaltimo išaiškinimą?" – klausia E.von Gravrockas.

Jis neabejoja, kad šiandien kibernetinis saugumas yra reikšmingas valstybės saugumo komponentas. "Svarbu reaguoti į propagandos sklaidą ir apsaugoti konfidencialią informaciją. Tačiau grėsmės kyla ir infrastruktūrai – pavyzdžiui, centralizuotai valdomoms transporto ar energetikos sistemoms. Nors kibernetinis karas vyksta virtualioje erdvėje, jis gali nepataisomai paveikti bet kurią sritį realybėje", – dalijasi verslininkas.

Pasak jo, kibernetinio saugumo ateitis yra tiesiogiai susijusi su interneto ateitimi. "Internetas buvo sukurtas saugumo nelaikant prioritetu. Išmanieji įrenginiai kuriami tuo pačiu principu. Greitu metu matysime daug pokyčių, kuriuos užtikrins 5G ryšio diegimas ir dirbtinis intelektas", – įsitikinęs E.von Gravrockas.

"Apie saugumą per vėlu galvoti jau įvykus kibernetinei atakai. Tai strateginis elementas, kuriuo rūpintis reikia iš anksto", – tikina Kaune užaugęs vyras.

Diskutavo su pasaulio elitu

Prieš keletą mėnesių E.von Gravrockas dalyvavo Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste. Jis buvo vienintelis verslo atstovas iš Lietuvos, susitiko ir su Prezidente Dalia Grybauskaite. Ten su verslo pasaulio elitu diskutavo apie dirbtinio intelekto ateitį, kad vystant šią technologiją reikia nuolat galvoti apie patikimumo faktorių.

Išmaniosiomis techologijomis besidomintis verslininkas teigia, kad vartotojai dažnai patys nepasirūpina savo saugumu.

"Jie dažnai nenaudoja net ir pačių paprasčiausių kibernetinio saugumo metodų. Turbūt žinojote, kad vienas dažniausių slaptažodžių pasaulyje yra "password123". Žmonės perka "Amazon Alexa", nors ir žino, kad ji gali įrašyti jų pokalbius. Daugybė žmonių kasdien prisijungia prie interneto kavinėse, naudodami slaptažodžiu neapsaugotus tinklus, o vėliau galbūt užkrėstus įrenginius parsineša į namus", – pasakoja E.von Gravrockas.

Globali problema

Kalbant apie asmens duomenų apsaugą, jis prisimena ir garsųjį "Cambridge Analytica" atvejį, kai socialinis tinklas "Facebook" privačius duomenis perdavė trečiosioms šalims.

"Tai nėra pirmas kartas, kai "Facebook" neatsakingai elgėsi su vartotojų duomenimis, ir šie kompanijos veiksmai atspindi įmonės filosofiją. Nors jie viešai deklaruoja, kad rūpinasi vartotojų saugumu, tačiau iki šiol nėra įdiegę reikalingų priemonių, skirtų saugumui užtikrinti. Vartotojai tai pastebi ir daug iš jų atsisako naudotis šios kompanijos teikiamomis paslaugomis. Nors pati istorija yra nemalonus korporacijos godumo pavyzdys, ji turi vieną pozityvų elementą: tai vienas pirmų kartų, kai apie duomenų apsaugą pradėjome kalbėti globaliu mastu", – teigia E.von Gravrockas.

Švietimo sistema turėtų ieškoti būdų, kaip skatinti jaunų žmonių kūrybiškumą. Jaunieji talentai Lietuvai leistų įsitvirtinti ir tapti pripažintai bei vertinamai aukštų technologijų srityje tarptautiniu mastu.

"Manau, kad duomenys apsaugoti bus tik tada, kai šis darbas bus atliekamas sistemingai. Daugėja tarptautinių įstatymų, apsaugančių vartotojų teises. Dėl to įmonės tampa vis atidesnės saugumui. Vartotojai pradeda geriau suprasti grėsmes internete", – tęsia jis.

Lietuvio kompanija dirba su telekomunikacijų kompanijomis būtent dėl to, kad taip gali apsaugoti daugiau žmonių. "Užtikriname, kad žmonės, kurie neturi laiko ar galimybių apsaugoti save ir artimuosius, vis tiek galėtų tai padaryti. Reikia nepamiršti, kad kibernetinis saugumas veikia tik tada, kai tai yra priemonių visuma. Net ir geriausia technologija neveiks, jeigu ji bus įdiegta nesistemingai", – tikina specialistas.

Lietuvos potencialas

CUJO AI plėtrai pirmąja šalimi už JAV ribų pasirinko būtent Lietuvą. E.von Gravrockas yra sakęs, kad Lietuva turi puikius specialistus, konkurencingus kaštus, didžiulį potencialą dirbtinio intelekto vystymo ir plėtojimo srityje, ir net galėtų sukurti savo "Nokia".

"Sakydamas "lietuviškoji "Nokia" turiu omenyje kertinę, pagrindinę kompaniją, apie kurią susikurs visi kiti, mažesnieji verslai. Puikus toks pavyzdys – San Diege esanti mikroschemas gaminanti kompanija "Qualcomm". Dauguma kitų kampanijų įsikūrusios šiame mieste yra artimai susijusios su ja", – detalizuoja E.von Gravrockas.

"Šiandien Lietuvoje vyrauja dvi pagrindinės, logistikos ir technologijų (IT), verslo sritys. Kiekvienais metais Lietuva vis labiau ryškėja kaip inovatorių ir technologijų kraštas. Ko reikia, kad susikurtų lietuviškoji "Nokia"? Galbūt tokia kompanija jau egzistuoja. Lietuvoje yra daug kompanijų, kurios išsiskiria regione. Dalis iš jų taip pat pradeda ryškėti ir tarptautiniu mastu. Viskas priklauso nuo paties verslo, o ne nuo valstybės", – mintį tęsia verslininkas.

Jis neslepia, kad labai džiaugtųsi, jei lietuviškoji "Nokia" kompanija būtų iš dirbtinio intelekto (DI) srities. "Ateityje dirbtinio intelekto kryptis sudarys didelę dalį ekonominio prieaugio. Tikrai ne veltui Kinija ir JAV šią sritį pasirinko kaip vieną prioritetų", – sako E.von Gravrockas.

Sentimentai nugalėjo

Nors Lietuvos specialistai tikrai profesionalūs, jis atviras – sentimentai Lietuvai ir asmeniniai ryšiai daug lėmė renkantis, kurioje šalyje plėsti verslą.

"Jei ne bendraminčiai – kompanijos bendraįkūrėjai Kasparas Rudokas, Saulius Tvarijonas ir Kęstutis Pakalniškis – visa tai nebūtų įvykę. Esu jiems dėkingas už tai, kad subūrė geriausius Lietuvos specialistus, kurie kiekvieną dieną kuria dirbtiniu intelektu grįstas ateities technologijas. Dėl jų iš startuolio vos per kelerius metus tapome kompanija, kuri varžosi su rinkos gigantais. Džiaugiuosi savo sprendimu, tokiu būdu palaikau ilgalaikį, nenutrūkstamą ryšį su Lietuva", – šypsosi E.von Gravrockas.

"Šiuo metu Kauno ir Vilniaus biuruose CUJO AI kompanijoje darbuojasi beveik 100 darbuotojų. Didžiausią savo biurą prieš kelerius metus atidarėme Kaune, buvusiose Žemųjų Šančių kareivinėse. Komandos užsiima programinės įrangos kūrimu, duomenų apdirbimu ir kibernetinės apsaugos užtikrinimu didžiausių JAV telekomunikacijų kompanijų "Charter Communications" ir "Comcast" klientams", – pasakoja kaunietis.

Būtinos permainos švietime

Technologijų plėtrą visame pasaulyje stebintis E.von Gravrockas sako, kad, norint Lietuvoje tikslingiau ugdyti technologijų ekspertus, švietimo sistemoje reikalingos permainos. "Ją reikėtų perorientuoti taip, kad ši skatintų vaikus kūrybiškai mąstyti. Verslumas ir inovacijos yra tiesiogiai susiję su nestandartiniu žmogaus mąstymu", – pirmiausia išskiria jis.

Pasak E.von Gravrocko, dabartinė švietimo sistema Lietuvoje ir JAV labai skiriasi. "Lietuvoje vaikams skiriami įvairūs uždaviniai neskatina smalsumo. Vaikai yra mokomi kuo daugiau atsiminti, užuot parodę, kaip mokytis, kaip naudotis įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis įvairioms užduotims išspręsti", – pastebi lietuvis.

"Universitetai JAV yra artimai susieti su darbo rinkos pasauliu. Jie yra orientuoti į verslą, tad studentams studijų metu suteikiama daug praktinių žinių ir įgūdžių, kurie vėliau padeda jiems būti konkurencingiems darbo rinkoje", – dalijasi E.von Gravrockas.

Jis tiki – naujų inovacinių sprendimų nebus, jei nesugebėsime atsiriboti nuo stereotipinio mąstymo. "Švietimo sistema turėtų ieškoti būdų, kaip skatinti jaunų žmonių kūrybiškumą. Jaunieji talentai Lietuvai leistų įsitvirtinti ir tapti pripažintai ir vertinamai aukštų technologijų srityje tarptautiniu mastu", – sako verslininkas.

Įsipareigojimas proseneliui

Jo prosenelis A.Gravrogkas buvo svarbi tarpukario Lietuvos asmenybė, padariusi nemažą įtaką tuomečiam šalies gyvenimui. E.von Gravrockas sako, kad vaikystėje šeimoje daug apie tai nekalbėdavo.

"Jau užaugęs pats pradėjau domėtis savo prosenelio A.Gravrogko gyvenimu, jo asmenybe. Buvo smagu sužinoti ir jį pažinti iš rašytinių šaltinių. Sužinojau apie jo dalyvavimą Klaipėdos sukilime, veiklą Kauno politikoje, Antrojo pasaulinio karo metu prosenelio išgelbėtą žydų tikėjimo draugą", – sako iškilios asmenybės proanūkis.

A.Gravrogkas buvo savo laikmečio inovatorius. Atrodo, kad E.von Gravrockas yra šių dienų inovatorius. "Galbūt visa mūsų tauta yra linkusi į inovacijas? Mes esame maži tarp didelių, galingų valstybių. Neturime jokių gamtinių išteklių. Manau, kad mano polinkis kurti, kaip ir mano prosenelio, tikriausiai atitinka bendrą lietuvių bruožą", – tiki jis.

"Mūsų giminė kilusi iš Vokietijos, laikui bėgant, persikėlė gyventi į Šiaurės Lietuvą. Rusijai okupavus Lietuvą, pavardė buvo sulietuvinta. Iširus Sovietų Sąjungai, mano senelis grąžino mums vokišką pavardės formą, todėl šiandien mano ir mano prosenelio pavardės skiriasi", – paaiškina pašnekovas.

Visą savo laiką, kai nedirba, E.von Gravrockas skiria šeimai, kurią sukūrė už Atlanto. "Su žmona Jurgita, kuri taip pat yra kilusi iš Kauno, auginame du mažus vaikus, todėl laisvalaikį stengiuosi praleisti su šeima. Los Andžele mėgaujamės gražia gamta ir geru oru, todėl laisvą laiką praleidžiame gamtoje. Daug skaitau, domiuosi Lietuvos ir pasaulio verslo ir mokslo aktualijomis", – paprastais pomėgiais dalijasi jis.

"Esu ir "Žalgirio" gerbėjas, o žiūrėdamas JAV krepšinį palaikau tas komandas, kuriose žaidžia lietuviai", – šypsosi iš Kauno kilęs verslininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sterva Angeina arba CHIGONU TANGO

Sterva Angeina arba CHIGONU TANGO portretas
UI is kuklumo lietuviai vrgu ar mirtu ar gali gabus kaimynas sedeti uz vienukompo , ne jam zut but reikia kaimynes ompo kaip Daktariienei kaimynu zemes sklypu RURA SEDETANTKELIUKEDZIUNEPLYSCH?

kol bus galima CIULPT milijonus

kol  bus galima    CIULPT milijonus portretas
prisidengus kibernetinem gresmem -- tol litchujanijos aborigenai bus ,,,sunkiasvoriais,,,

aha aha

aha aha portretas
kibernetiniai ostapai benderiai pasipyle......kada pasibaigs visokio plauko ciulpikai biudzeto vargso?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių