Kauno tautinės mažumos padovanojo Lietuvai šventę

Aktyvūs kolektyvai

Pirmą kartą surengta įvairių Kaune gyvenančių tautų koncertinė programa pritraukė būrius klausytojų. Istorinės Prezidentūros kiemelyje skambėjo septynių tautų ritmai, šokėjai sukosi pagal tradicines melodijas. Tautinių mažumų festivalyje savo vietą atrado ir poetai, deklamavę savo pačių kurtas eiles apie Kauną, Lietuvą ir tai, kas jiems patiems teikia džiaugsmo.

„Čia dalyvavo aktyviausi Kauno tautinių mažumų kolektyvai, yra keli atvykę ir iš kitų miestų, tokių kaip Visaginas, Sudervė. Tautinės mažumos yra taip pat Lietuvos piliečiai ir jie labai nori prisidėti prie viso Lietuvos 100-mečio šurmulio. Šį ilgąjį savaitgalį mes taip pat norėjome įsilieti, pačios bendrijos taip pat nenorėjo likti nuošalyje, nes joms Lietuva yra labai svarbi. Daugelis jų čia gimė ir užaugo“, – kalbėjo Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas Dainius Babilas.

Jis tikisi, kad „Kultūrų sodas“, kaip ir bet kuris kitas sodas, išaugs ir išsiplės. Startavę su septyniomis tautinių mažumų bendrijomis, viliamasi kitąmet pritraukti gerokai daugiau aktyvių tautinių mažumų bendruomenių.

Seniau Kaune buvo rengiamas festivalis „Kultūrų tiltai“, tačiau iniciatyva užgeso, todėl organizatoriai tikisi, kad „Kultūrų sodas“ taps nauja tradicija, kuri miestiečius pasitinka naujoje vietoje.

„Šį kartą renginyje dalyvauja Kaune veikiančių tautinių mažumų aukso žiedas, kuris nuolat matomas. Kai kurie specialiai šiai šventei parengė programą, kiti savo pasirodymus ir taip kasmet atnaujina, todėl tikrai yra į ką pažiūrėti – galima iš arčiau susipažinti su Kaune gyvenančiais kitų tautų atstovais bei jų kultūra“, – sakė Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas.

Tautinės mažumos yra taip pat Lietuvos piliečiai ir jie labai nori prisidėti prie viso Lietuvos 100-mečio šurmulio.

Kiemelyje – kultūrų vienybė

D.Babilas tikino, kad Istorinės Prezidentūros kiemelis puikiai tinka rengti įvairių tautų susibūrimus. „Mes jaučiamės atradę šią vietą. Nors ji visada buvo šalia mūsų centro, bet dažnai nematome to, kas yra visai šalia. Buvome įpratę prie Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelio ir renginius visada darydavome ten, bet pagalvojome, kad naujam festivaliui reikalinga nauja vieta. Kadangi renginio pavadinimas susiję su sodu, kilo mintis, kad Kauno sodas būtent ir yra Prezidentūros kiemelis“, – apie vietos parinkimą kalbėjo organizatorius.

Istorinės Prezidentūros kiemelis iš teisų puikiai tinka įvairių tautų kultūros sklaidai. Ši vieta persismelkusi tarpukario dvasia, o tuo metu Kaune visos tautos buvo vertinamos.

„Mes esame daugiakultūrė šalis. Tarpukariu, pavyzdžiui, žydai, net turėjo savo ministeriją. Tautinės mažumos taip pat turėjo savo atstovų valdžioje. Tos tautos, kurios tuo metu gyveno Lietuvoje, taip pat kūrė mūsų šalį, todėl sodelis atviras visoms kultūroms“, – tikino Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Tikslas – susipažinti

„Kultūrų sodo“ dalyviai tikino, kad toks renginys labai reikalingas, nes per jį galima supažindinti su įvairių tautų kultūra. Be to, paprastai festivaliuose kultūros klodus siekiama atskleisti vien per muziką ir šokius, tačiau šį kartą galima pažvelgti plačiau, nes renginio metu širdį virpino ir poetų eilės.

„Esu pusiau lietuvė, pusiau rusė ir aš visada toje dvikalbystėje gyvenau, tačiau visada norėjosi vienybės. „Kultūros sodai“ būtent tai ir atspindi. Visas turimas kultūros turtas yra mūsų visų. Šis renginys labai gražus, prasmingas ir progresyvus, tad mano širdžiai labai artimas. Aš pati čia deklamavau apie gėles, nes tai susiję su sodu. Be to, kadangi čia ir taip viskas pakylėta, pasirinkau eilėraštį apie Olimpo dievus ir Kauną. Čia pirmą kartą Lietuvos rusų poetai turi galimybę save išreikšti“, – mintimis pasidalijo literatūrinės studijos „Poetograd“ poetė Elena Suodienė.

Per šokius ir dainas susirinkusius klausytojus su kultūra siekė supažindinti ir Kaune gyvenantys armėnai. Ansamblis „Hayrenik“ – vienintelis armėnų kolektyvas Baltijos šalyse. Kauno armėnų bendrijos pirmininkas Aleksandras Bojadžianas neslėpė, jog kolektyvas vos spėja suktis, nes armėnų kultūra daugeliui labai egzotinė, todėl juos mielai kviečia į įvairius renginius. „Kultūrų sodo“ dalyvis tikino, kad tai puiki proga susipažinti su kitomis tautomis, jų atstovais ir kultūrinėmis gijomis.

„Stengiamės visur dalyvauti, nes matome, kad žiūrovams įdomu, nes apie Armėniją žmonės labai mažai žino, nors tai viena pirmųjų valstybių, priėmusių krikščionybę. Dabar norime per šokius ir muziką perteikti kultūrą, nes čia atsiskleidžia ne tik judesiai, bet ir nuotaika ar tautos išgyvenimai. Mes čia, Kaune, esame kaip savo tautos ambasadoriai“, – tikino A.Bojadžianas.