Kauno savivaldybė pritarė Kauno mokyklų pertvarkai

Kadangi panaudos sutartis su gimnazija, kurios steigėjas – Vilkaviškio arkivyskupija, vasarą nutrūksta, papildomų sprendimų priimti savivaldybei nereikės. Šis sprendimas atveria kelią Šv. Mato gimnazijos patalpose veiklą vykdyti KTU Inžinerijos licėjui, šio steigėja – savivaldybė.

Savivaldybė teigia, kad jai pavaldžios mokymo įstaigos veikla šiose patalpose reikalinga siekiant gerinti švietimo kokybę, o bendruomenė nepritaria, kad būtų naikinama katalikiškos pakraipos mokykla.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė sakė, kad įsteigus mokykloje KTU Inžinerijos licėjų, norintys moksleiviai galės tęsti mokslą.

„Dėl mokytojų spręs licėjus, jeigu norės dirbti tie patys Šv. Mato mokyklos mokytojai, jie tikrai greičiausiai bus priimti, jei atitiks visus reikalavimus. Dėl tėvų, mokinių – tai yra jų sprendimas, ar jie norės mokytis licėjuje, ar nenorės. Patirtis rodo, kad iš „Purienų“ mokyklos, kuri buvo prieš KTU licėjų, visi norintys vaikai pateko į licėjų“, – žurnalistams sakė ji.

Nors savivaldybė pabrėžia, kad visi dabar besimokantys vaikai galės ir toliau mokytis šioje mokykloje, jie pripažįsta, kad veiklą čia pradėsiantis KTU Inžinerijos licėjus turi teisę organizuoti stojamuosius egzaminus.

„KTU licėjus turi galimybę atsirinkti vaikus, tačiau patirtis rodo, kad tikrai didžioji dalis vaikų patenka. Šiuo metu nepatenkantys mokiniai yra dėl to, kad mokyklai neužtenka fizinės vietos, kur tuos vaikus priimti“, – kalbėjo N. Putrienė.

Šv. Mato gimnazijos išsaugojimo šalininkai teigia, kad gimnazijos prasti rezultatai yra dėl to, kad ši mokykla priima visus norinčius mokytis, taip pat ir mažiau gabius, iš sudėtingų gyvenimo sąlygų ateinančius vaikus. Tuo metu N. Putrienės vertinimu, su tokiomis sąlygomis susiduria ir kitos Kauno mokyklos, o šioje gimnazijoje kaip problemą mato netinkamą mokymo procesą.

Šv. Mato gimnazijos direktorius Rytis Baltrušaitis žurnalistams sakė, kad sprendimas perimti patalpas faktiškai reiškia gimnazijos veiklos pabaigą, tačiau jis teigė, kad bus imamasi priemonių sprendimą pakeisti.

„Šv. Mato gimnazijai pastatų panaudos sutarties nepratęsimas Vaidoto gatvėje 11 reikštų labai aiškų gimnazijos veiklos sužlugdymą. (...) Turėjome pasiūlymą keltis į Žiburio pagrindinę mokyklą, kuri yra ne Vyskupijos teritorijoje ir steigėjas (Vilkaviškio arkivyskupija – BNS) vakar rašte atrašė savivaldybei, kad negali priimti tokio sprendimo“, – sakė mokyklos vadovas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Savivaldybė taip pat siūlė leisti jai tapti antrąja gimnazijos steigėja, bet toks siūlymas arkivyskupijai nepriimtinas, nes neužtikrintų katalikiško ugdymo.

„Iki 2013 metų jau buvo du steigėjai, variantas nebuvo labai sėkmingas, todėl pereita prie vieno, tai kam grįžti prie nesėkmingo varianto?“ – kalbėjo R. Baltrušaitis.

Dėl Šv. Mato gimnazijos likimo grupė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovų Seime kreipėsi į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybą, prašydami įvertinti, ar savivaldybė nepažeidė teisės aktų. Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė, laikinai einanti atstovės Kauno apskrityje pareigas, BNS sakė, kad pažeidimų derinanti ir priimant šį tarybos sprendimą nenustatyta.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gautas Seimo narių grupės prašymas įvertinti šį sprendimą, iš savivaldybės paprašyta daugiau duomenų apie tai, kaip vyko derinimas su bendruomenėmis.

„Stebėjau posėdžio transliaciją, girdėjau diskusijas, jų yra tikrai įvairių, negalima sakyti, kad visi yra už tai, kad nepratęstų sutarties. Žiūrėsime, ką mums pateiks savivaldybė. Kol kas procedūrinių jokių pažeidimų nematome“, – sakė I. Ričkuvienė.

Į antradienio tarybos posėdį susirinko Panemunės ir aplinkinių rajonų gyventojai, kurie išsakė tiek palaikymą savivaldybei, ragindami ten steigti savivaldybės mokyklą, tiek palaikantys esamą tvarką, gyrę teigiamą atmosferą mokykloje ir prašę išsaugoti katalikiškas vertybes puoselėjančią gimnaziją.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos pateiktais duomenimis, gimnazijoje šiuo metu mokosi 454 vaikai, iš jų 80 – ikimokyklinio ugdymo klasėse. Iki perduodant gimnaziją arkivyskupijai, mokinių, pasak jo, buvo dvigubai daugiau.

„Panemunėje, Žemuosiuose Šančiuose, Rokuose, Vaišvydavoje – didžiulėje teritorijoje, šiuo metu neturime jokios savivaldybės gimnazijos“, – pristatydamas klausimą sakė V. Mažeika, paklaustas, kodėl nuspręsta reorganizuoti šią mokyklą.

Sprendimą palaikė 19 tarybos narių, du – susilaikė.

Salę palikus opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams, siekiant išlaikyti kvorumą, paskelbtas balsavimas dėl nepritarimo anksčiau paskelbtiems „Vieningo Kauno“ atstovų nusišalinimams, posėdžio pradžioje paskelbtiems siekiant išvengti interesų konflikto.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Taryba tuo pačiu pritarė keturių mokyklų ir dviejų vaikų darželių reorganizacijai. Šie planai pernai gruodį pristatyti mokyklų bendruomenėms, po pristatymo atsisakyta planų dėl Kauno Antano Smetonos gimnazijos prijungimo prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos.

Nepritarimą reorganizacijai taip pat išsakė Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centras, jį nuspręsta prijungti prie Kovo 11-osios gimnazijos, ir Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras, šis jungiamas prie Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos.

Savivaldybė nutarė Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklą ir Kauno jaunimo mokyklą prijungti prie Kauno suaugusiųjų mokymo centro. Lopšelis-darželis „Eglutė“ bus prijungtas prie „Nemuno“ mokyklos-daugiafunkcio centro, 6-asis lopšelis-darželis – prie Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, ši ir iki šiol įgyvendino ikimokyklinį ugdymą. Tiek lopšelis–darželis, tiek A. Puškino gimnazija yra skirti tautinėms mažumoms.

Savivaldybės teigimu, mokyklų bendruomenės reorganizacijai pritarė. Tačiau J. Žemaičio–Vytauto mokykos atstovas teigė, kad informacijos apie reorganizacijos planus bendruomenės sulaukė labai vėlai, todėl nespėjo pasirengti ir pateikti pasiūlymų.

Savivaldybė teigia, kad reorganizuoti mokyklas būtina trūkstant mokinio krepšelio lėšų ir mažėjant moksleivių.