Kauno sentikių maldos namams – 110 metų

Šventinės apeigos

Gegužės 22-ąją šiems Širvintų gatvėje stovintiems raudonų plytų maldoms namams žaliu stogu ir aukso spalva spindinčiais kupolais sukako 110 metų. Kauno sentikių cerkvėje sekmadienį vyko šventinės apeigos, skirtos paminėti sukakčiai ir jos globėjo šv. Mikalojaus (Nikolos) Stebukladario dienai.

Smilkalų ir natūralaus vaško kvapu persismelkusi cerkvė sekmadienio rytą buvo sausakimša tikinčiųjų. Kai kurie išeidavo į kiemą ir vėl grįždavo, viduje buvo gana tvanku, todėl suprantama, jog po šventorių laigiojantiems, pakaitomis rusų bei lietuvių kalbomis bešūkaujantiems vaikams grąžinimas į cerkvės vidų buvo savotiška drausmės priemonė.

Šventinės pamaldos Šv.Mikalojaus Stebukladario cerkvėje sekmadienį, prasidėjusios 6 val., truko beveik penkias valandas.

Atvyko ir vicemeras

"Būti sentikiu reikia daug kantrybės", – šyptelėjo Kauno vicemeras Vasilijus Popovas. Jis pasakojo, kad buvo krikštytas sentikiu, nes jo giminė yra iš šios religinės bendruomenės, tačiau jai politikas savęs nepriskiria: "Manau, kad Dievas yra kiekviename žmoguje ir jam nėra būtini maldos namai. Todėl čia atvykau tik pasveikinti tikinčiųjų savo ir savivaldybės vardu."

Šventinės pamaldos baigėsi Švč.Kryžiaus procesija aplink cerkvę. Šventikams dar giedant cerkvės viduje, tikintieji pasipylė lauk.

"Atsisuk veidu į kryžių ir eik atbulas", – išeidama į kiemą vyresnė moteris tarpduryje perspėjo greta ėjusį jaunuolį.

Giedodama minia, ratu apsupusi kryžių ir šventikus, lėtai apėjo nedidukę šventyklą ir grįžo į vidų. Pasibaigus apeigoms kauniečius sentikius pasveikino jų tikėjimo broliai ir seserys, atvykę iš Zarasų, Visagino, Vilniaus, Ukmergės, Dūkšto, Turmanto, Klaipėdos, kitų miestų bei vietovių. Visa sentikių delegacija atvyko iš kaimyninės Latvijos sostinės Rygos – ten susibūrusi didžiausia sentikių bendruomenė pasaulyje.

Paveldo objektas

2006-aisiais 100 metų jubiliejų paminėjusi Kauno sentikių cerkvė 2007 m. buvo įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, o 2013-ųjų gegužės 30 d. joje kilo gaisras, išdegė dalis stogo, sudegė arba buvo sugadinta nemažai vertingų kultūros vertybių: ikonų, kryžių, senovinių knygų.