Kauno rajonas statys mokyklas, gerins apšvietimą ir pavėžėjimą

„Darnumas ir tęstinumas, viešųjų paslaugų išlaikymas ir gerinimas visose seniūnijose – toks yra mūsų šiųmetinis moto“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

– Kokioms sritims labiausiai didinamas finansavimas?

– Šių metų biudžete didžiausias – apie 20 proc.– augimas numatytas socialinei ir švietimo sritims. Kultūros, švietimo ir sporto srities programoms įgyvendinti skiriama daugiau kaip pusė – beveik 55 proc. viso biudžeto. Šiemet ir toliau bus įgyvendinami jau pradėti įstaigų infrastruktūros projektai: tęsime Vilkijos ir Vandžiogalos gimnazijų apšiltinimo darbus, Zapyškio, Kulautuvos, Ilgakiemio darželių modernizavimą, atnaujinsime viešąsias erdves ir sporto aikštynus. Pradėsime ir naujus darbus: šiemet startuos dviejų didelių objektų – VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos priestato ir Domeikavos pradinės mokyklos – statybos. Gerą žinią siunčiame ir kultūros mėgėjams: projekto „Kaunas – kultūros sostinė 2022“ veikloms tęsti numatėme 300 tūkst. eurų – bus finansuojami projektai „Šiuolaikinės seniūnijos“.

Socialinėje srityje iššūkiu tampa kainų pasiutpolkė, todėl stengiamės padėti pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Jau pernai kompensacijoms skyrėme keturis kartus daugiau lėšų nei ankstesniais metais, šiemet šis skaičius tikriausiai dar labiau išaugs. Žinoma, tai visos šalies problema.

Nepaisant to, Kauno rajono gyventojams ir toliau plėsime socialines paslaugas. Ketiname pradėti Bendruomeninių vaikų globos ir Grupinio gyvenimo namų statybas. Džiaugiamės, kad pagaliau pavyko rasti žemės sklypų. Tai buvo sudėtingiausia – parengti projektus šiems ES finansuojamiems objektams. Lapių seniūnijoje planuojame pradėti socialinio būsto projektavimo, jei viskas vyks sklandžiai, ir statybos darbus.

– Kokie yra svarbiausi šiųmečiai darbai, gerinantys pakaunės žmonių gyvenimą?

– Mūsų tikslas ir prioritetas – kad visi Kauno rajono gyventojai gautų maksimaliai priartintas ir kokybiškas paslaugas savo gyvenamoje vietovėje. Šiuo metu jau yra per 111 tūkst. gyventojų, tai leidžia manyti, kad sąlygos gyventi pakaunėje juos tenkina. Kauno rajoną gyvenamąja vieta renkasi jauni žmonės, jiems svarbu, ar šalia yra vaikų darželis, mokykla, ar yra kur su šeima pasivaikščioti, praleisti laisvalaikį. Senbuviams, ypač vyresnio amžiaus, rūpi, ar patogu pasiekti parduotuvę, ar yra sveikatos priežiūros centras, ar kursuoja autobusai, jei tenka važiuoti pas gydytojus mieste. Yra savivaldybių, kurios eina kitu keliu: uždaro sveikatos priežiūros centrus ir žada pacientus pavėžėti autobusiuku. Mums tai nepriimtina. Turime pavyzdį: išsaugojome bibliotekas, kultūros centrus ir laisvalaikio sales. Žmonės tuo džiaugiasi, kolektyvai skina laurus Lietuvoje ir už jos ribų.

Darnumas ir tęstinumas, viešųjų paslaugų išlaikymas ir gerinimas visose seniūnijose – toks yra mūsų šiųmetis moto.

Kaip ir kasmet, stengsimės, kad Kauno rajonas ir priemiestinėse gyvenvietėse, ir atokesniuose kaimeliuose būtų saugesnis, šviesesnis, daugėtų jaukių žaliųjų erdvių. Visose 25 seniūnijose jau pradėjome gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, kurį ketiname įgyvendinti per dvejus metus.

Šiemet žymiai padidinome finansavimą vandentvarkos ir kelių infrastruktūros plėtrai. Jei pernai kelių infrastruktūrai gerinti buvo skirta 11,9 mln. eurų (5,8 mln. eurų savivaldybės biudžeto ir 1,4 mln. eurų jos surinkto Infrastruktūros mokesčio, 4,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto), šiemet numatyta 0,8 mln. eurų daugiau. Noriu pabrėžti: valstybės dalis lieka tokia pati, o didėjimą generuoja savivaldybės lėšos.

Pokytis: šiemet prasidės šiuolaikinio stadiono įrengimas, o vėliau – Raudondvario gimnazijos rekonstrukcija ir modernizacija./Kauno rajono savivaldybės vizualizacija.

Esame suplanavę rekonstruoti Pilėnų (Akademija), Neries (Domeikava) Kauno (Ežerėlis), Šimkaus (Garliava), Parko (Ramučiai), Bijūnų (Neveronys) ir kitas gatves, tęsime dviračių tako Batniava–Vilkija ir Ringaudai–Pypliai jungtį.

Vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus šiemet plėsime Batniavoje, Ežerėlyje, Vandžiogaloje, Raudondvaryje, Garliavoje, Lapėse ir kitose seniūnijose.

Svarbūs ir kiti infrastruktūros gerinimo darbai: Ramučiuose tęsime parko tvarkymą, lėšų skyrėme parkui Giraitėje įrengti.

– Labai pasiteisino palyginti naujos – Daugiabučių kiemų sutvarkymo ir Dalyvaujamojo biudžeto – programos. Ar jos šiemet bus tęsimos?

– Žinoma. Dalyvaujamojo biudžeto programai, kurioje ypač aktyviai dalyvauja Kauno rajono bendruomenės, įgyvendinti šiemet numatėme 3,5 karto daugiau lėšų: 350 tūkst. eurų. Tęsime ir Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą, jai skyrėme 1 mln. eurų.

– Ar šiųmetis biudžetas atlieps Žaliojo kurso reikalavimus?

– Esame nemažai nuveikę atsinaujinančios energetikos srityje. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje, Ringaudų pradinėje mokyklose, Domeikavos gimnazijoje, „Vyturėlio“ vaikų darželyje Raudondvaryje jau naudojama saulės energija. Kylančios kainos, auganti infliacija kelia daug iššūkių. Siekdami sumažinti energetinius kaštus, padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, planuojame statyti saulės elektrinių parką, kurti energetinės bendrijos modelį ir steigti įmonę, kuri valdytų saulės elektrinių parką.

Bus plečiamas ir tobulinamas pakuočių surinkimas, daug dėmesio skirsime atliekoms rūšiuoti.

Ketiname įrengti 40 elektromobilių įkrovos stotelių – jų tinklas skatins gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones.

Šiemet rajono keliuose pamatysime naujos kartos, patogių ir ekologiškų autobusų, startuos nauji maršrutai, priemiesčio zonoje pradės veikti bendra su miestu e. bilieto sistema. Visa tai – partnerystės su „Kauno autobusais“ ir „Kautra“ rezultatas.

Turime ir kitų partnerystės pavyzdžių. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelis mums leido išplėsti ir modernizuoti Kačerginės ir Zapyškio mokyklas, pastatyti Mastaičių pradinę mokyklą su vaikų darželiu, netrukus švęsime įkurtuves rekonstruotame Mastaičių baseine.

– Seimas leido nuo 2023 m. savivaldai lanksčiau skolintis ES ir kitų tarptautinių institucijų planuojamiems projektams. Ar Kauno rajono savivaldybė ketina pasinaudoti šia galimybe?

– Kito kelio ir nėra. Gerai, kad prezidentūra ir Vyriausybė atsižvelgė į savivaldybių prašymus leisti skolintis projektams. Kuri sritis mums kelia daugiausia iššūkių? Žinoma, švietimas. Reikia vaikų darželių, pradinių mokyklų. Nors padarėme išties daug, problema išlieka, plėtojamos paslaugos nespėja vytis demografinio augimo rodiklių Garliavoje, Domeikavoje, Akademijoje ir Užliedžiuose.

Planai: šiemet pakaunėje startuos dviejų didelių objektų statybos./ Edmundo Mališausko nuotr. 

– Nūdienos kontekste aktualaus ir darbo užmokesčio klausimas.

– Darbo užmokestis šiemet auga 21,3 proc. Daugiausia darbo užmokestis didėja socialinės apsaugos (38,9 proc.) ir švietimo, kultūros (23,9 proc.) darbuotojams. Darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo minimalios algos didinimas, šalies Vyriausybės priimti teisės aktai dėl švietimo, kultūros ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo, bazinio dydžio augimo. Taip pat didinami koeficientai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.