Visuomenės branda
M. Akelaitis Kauno apskrities policijos viršininko pareigas eina nuo šių metų gegužės. Metų pabaigoje miestą sukrėtę tragiški įvykiai palietė ne tik aukų artimuosius, bet ir visuomenę, policijos pareigūnus.
„Kaip parodė pastarasis įvykis, bendruomenės reakcija gali būti labai staigi, drąsi ir koordinuota, – į prisiminimus apie žudiko paiešką grįžo policijos viršininkas. – Žmonių susitelkimą ir drąsą galiu įvertinti tik pačiu aukščiausiu balu.“
M. Akelaitis taip pat priminė, kad jau įprasta prašyti visuomenės pagalbos, todėl žmonių susitelkimas paieškoms – logiškas atsakas į policijos prašymą padėti: „Kita vertus, būtent šioje konkrečioje situacijoje sąmoningai neprašėme gyventojų tiesiogiai jungtis į įtariamojo paiešką, nes turėjome pagrindo nerimauti dėl kiekvieno sutikusio įtariamąjį saugumo. Dėl nusikaltimo aplinkybių, aukų, visiškai suprantu visuomenės susirūpinimą, tačiau dalyvavimą tiesioginėse paieškose vertinu kaip kiek per rizikingą.“
M. Akelaitis atmetė spekuliacijas, esą pareigūnai savo pareigas atliko blogai ir tik visuomenės dėka žudikas buvo apskritai sulaikytas: „Žudiko ieškojo šimtai žmonių, tačiau jį atpažįstant, persekiojant ir galiausiai sulaikant tiesiogiai dalyvavo kur kas mažiau. Ar dėl to visų kitų pastangos buvo beprasmės?“
Anot M. Akelaičio, policija nuosekliai tikrino šimtus gyventojų pranešimų apie galimą žudiko buvimo vietą. Paieškose dalyvavo tiek uniformuotos, tiek neuniformuotos pajėgos, buvo vykdomi ir vieši, ir nevieši veiksmai, ne visada matomi visuomenei.
„Manau, kad į šį įvykį svarbiau pažvelgti ne tiek per pasitikėjimo ar nepasitikėjimo policija prizmę, o per visuomenės brandą ir pasirengimą susitelkti iškilus poreikiui. Situacija parodė, kad Kaune gyvena susitelkianti ir veikli bendruomenė.“
Saugi šalis
M. Akelaičio stažas vidaus reikalų sistemoje – 25 metai. Per šį laiką Kauno policijos viršininkas kaupė patirtį dirbdamas įvairiose policijos sistemos grandyse ir skirtinguose Lietuvos regionuose.
Tokią įvairiapusę patirtį M. Akelaitis atsinešė į Kauną. Nors ilgus metus miestui kriminogenine prasme buvo klijuojama nepalanki etiketė, dabartinis Kauno policijos viršininkas su tuo nesutinka.
Nusikaltėlių migracija į trečiąsias šalis rodo, kad Lietuvoje jie jaučiasi nesaugūs.
„Kaunas niekuo nesiskiria nuo kitų miestų. Aišku, kiekvienas turi savo specifiką. Žmonės šiandien yra mobilūs: neapsiriboja vienu miestu ar net viena valstybe. Juda ne tik geriečiai, bet ir blogiečiai.
Už paiešką atsakingi pareigūnai periodiškai vyksta į įvairius Europos miestus pargabenti Kaune nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Visai neseniai vienas nusikaltėlis ne savo noru grįžo net iš Pietų Amerikos. Tai tam tikras indikatorius – su organizuotu nusikalstamumu susiję asmenys stengiasi nebūti net Europoje ir išvykti dar toliau“, – situaciją apibendrina viršininkas.
Pasak M. Akelaičio, Lietuvoje apskritai yra saugu – taip pat ir Kaune. Prie to prisideda didelis Kriminalinės policijos įdirbis, o nusikaltėlių migracija į trečiąsias šalis rodo, kad Lietuvoje jie jaučiasi nesaugūs.
„Viešosios tvarkos pažeidimai tampa retenybe. Jei palygintume situaciją prieš 10–20 metų ir dabar, akivaizdu – esame europietiška šalis“, – sako jis.
Getų nėra
M. Akelaitis suklūsta paklausus, kuri miesto vieta saugumo prasme yra pavojingiausia.
„Sunkus klausimas. Kiek teko būti, nė vienoje vietoje nesijaučiau nesaugiai. Negaliu išskirti nė vieno taško, kur būtų pavojinga. Aišku, yra vietų su naktiniais barais – kolegos, dirbantys gatvėje, žino, kurias zonas penktadieniais ar šeštadieniais reikia periodiškai pravažiuoti, nes ten dažniau kažkas nutinka.
Tačiau tai – miesto gyvenimo dalis. Juk nebūsime visi užsidarę savo virtuvėse. Aišku, yra bendrabučių, kur gyvena daugiau žemesnio pragyvenimo lygio ar asocialų gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių“, – atvirauja viršininkas.
Policijos patruliavimas tokiose jautresnėse vietose, net ir lėtai pravažiuojant automobiliu, veikia prevenciškai – primena, kad situacija stebima.
Nors mieste akivaizdžiai daugėja emigrantų iš kitų šalių, M. Akelaitis pabrėžia, kad Kaune nėra vadinamųjų getų, kokius galima rasti kai kuriose Vakarų šalyse – teritorijų su dideliu imigrantų skaičiumi ir itin aukštu nusikalstamumu.
Sukčių žabangai
Viešai mažiau pastebimi, bet finansiškai skaudūs nusikaltimai – sukčiavimai, ypač elektroninėje erdvėje – šiemet, regis, šoktelėjo. Tačiau, pasak M. Akelaičio, labiau išryškėjo ne pats augimas, o mastas.
„Gal tiksliau – per šiuos metus pamatėme realų vaizdą. Dažniausias sukčiavimo būdas jus nustebins – avansiniai mokėjimai. Žmonės tikisi perdėtai pigiai įsigyti prekę ir perveda pinigus. Elektroninė erdvė tam tampa patogia priemone.
Antras būdas – suklastotos nuorodos, įvairūs prisijungimų ar duomenų viliojimo metodai. Tai jau aukštesnio techninio išprusimo reikalaujantys nusikaltimai. Trečias – vadinamasis goduolių apgaudinėjimas: investicijos, žadančios nerealią grąžą per labai trumpą laiką. Tokias schemas matėme ir prieš 30 metų. Ši tendencija vyrauja visoje Lietuvoje“, – vardija Kauno policijos vadovas.
Anot jo, nuo šių nusikaltimų dažnai galima apsisaugoti patiems – tereikia įjungti racionalų mąstymą: kritiškai vertinti įtartinai pigius pasiūlymus, nespausti žinutėmis gautų nuorodų, jei nieko neužsakėte, ir prisiminti seną tiesą – nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, o svaiginančios investicijos pažadai gali baigtis labai skaudžiai.
Kova su narkotikais
Dar viena šių dienų rykštė – narkotikai, jų prieinamumas ir nepilnamečių nusikalstamumas. Kaune, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, ši tema dega įspėjamąja šviesa. Tačiau M. Akelaitis į ją žvelgia filosofiškai: „Suprantu, kad einu plonu ledu, bet, kalbant apie nepilnamečių nusikalstamumą, valstybė labai aiškiai yra nubrėžusi ribas įstatymų lygmeniu. Policijos pareiga – užfiksuoti, ištirti ir informuoti. Darbas su nepilnamečiais nėra vien policijos atsakomybė.
Mes nebesame sovietinė valstybė, kur viskas buvo sprendžiama baudimu. Jei nusikalsta nepilnametis, negalintis atsakyti už savo veiksmus, jis perduodamas vaiko apsaugos tarnyboms. Ten turi būti užtikrinta pagalba. Todėl ir sakau – reikšmingo policijos vaidmens šioje grandyje aš nematau.“
Vis dėlto viršininkas pabrėžia, kad policijos ir jaunimo, policijos ir visuomenės ryšys yra būtinas. Tiesa, jis perspėja neskubėti su iliuzijomis.
„Nereikia tikėtis, kad policininkas, pamoralizavęs ar perskaitęs paskaitą, pakeis per ilgą laiką susiformavusį vaiko elgesį. Vienu susitikimu problemų neišspręsi. Elgesio keitimas – tai ne šviesos jungiklis, kurį paspaudus iškart tampa šviesu“, – pastebi viršininkas.
Ten, kur prasideda policijos kompetencijos riba – narkotikų platinimas – pareigūnai, anot M. Akelaičio, „raitosi rankoves“: „Vienas pagrindinių kitų metų uždavinių – narkotikų prieinamumo mažinimas: platinimo kanalų, asmenų ir asmenų grupių izoliavimas. Ieškosime nestandartinių sprendimų, kad pasiektume realų pokytį.“
Nors su narkotikais susijusių nusikaltimų statistika auga ir gali sudaryti įspūdį, kad situacija sparčiai blogėja, M. Akelaitis primena – tai latentinis nusikalstamumas, apie kurį dažniausiai niekas nepraneša.
Kauno policijos vadovas apibendrina, kad apie 90 proc. tokių nusikaltimų išaiškinama tik policijos iniciatyva. „Nesitikiu, todėl ir nelinkiu, visiškai ramių metų. Tai grindžiu racionaliu požiūriu į mieste gyvenančių žmonių skaičių, jų požiūrių, patirčių, galimos elgsenos skirtumus, galiausiai – į galinčias susiklostyti labai skirtingas situacijas ir atskirų žmonių ar bendruomenių reakcijas į konkrečią, netipinę situaciją. Esame žmonių bendruomenė, todėl gali nutikti įvairiausių netikėtumų.“
Naujausi komentarai