- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
-
Kauno klinikose – unikalus atradimas
Tarpukario Kaunas garsėjo moderniais sprendimais. Štai Kauno klinikose tuomet išbandyta pirmoji centralizuoto šildymo sistema Lietuvoje. Šiandien čia galima sutikti ir viską apie šildymą žinantį, katilinės veteranu pramintą, 87 metų darbuotoją.
Pirmoji Lietuvoje
"Kauno energija" kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija suorganizavo neeilinę ekskursiją į Kauno klinikas. Čia delegacija atvyko ne pacientų aplankyti, bet apžiūrėti prieš maždaug 80 metų pastatyto katilo ir įrangos.
1939-aisiais Kauno klinikose pastatyta ir pradėta eksploatuoti katilinė, kurioje buvo gaminama šiluminė energija. Tai pirmoji centralizuoto šildymo sistema Lietuvoje, visu pajėgumu pradėjusi veikti tų pačių metų birželio 12 d. Šią datą galima laikyti centralizuotos šilumos tiekimo pradžia mūsų šalyje. Iki šiol centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia buvo laikoma 1947 m. birželio 7 d., kai iš Petrašiūnų elektrinės į Petrašiūnų popieriaus fabriką nutiestu garotiekiu pradėtas tiekti garas.
1939 m. birželio 12 d. – centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia.
Katilinė ne tik apšildė tuomečių Kauno klinikų penkis pagrindinius pastatus, bet ir personalą aprūpino karštu vandeniu, o karštas garas buvo tiekiamas skalbyklai, dezinfekcijos kamerai, operacinėse esantiems sterilizatoriams ir kitoms ligoninės reikmėms. Katilinę ir 75 m aukščio mūrinį kaminą suprojektavo inžinierius Jonas Jasiukaitis.
Iš keturių tuomet sumontuotų raudonų plytų katilų šiuo metu likęs tik vienas, kitus pakeitė modernūs katilai. Tiesa, senasis, beveik 80 metų skaičiuojantis katilas šiuo metu taip pat šilumos netiekia. Dar visai neseniai katile buvo šalinamos infekuotos atliekos, bet dabar jis atlieka daugiau muziejaus eksponato vaidmenį, vis dėlto jį užkurti dar būtų galima, nes įvairūs varikliai dar veikia.
Kauno klinikų darbuotojai juokavo, kad katilinei priklausantis kaminas yra kaip ligonis, kurį reikėtų pagydyti. Jis ne kartą lopytas, tvarkytas, tad savo funkcijos jau nebeatlieka. Svarstoma ir apie kamino griovimo darbus, bet jį saugo paveldas.
Ekskursijos atgarsiai
Į Kauno klinikas senosios centralizuoto šildymo sistemos apžiūrėti atvykę šilumos tiekėjai smalsavo apie vis dar veikiančias detales, išlikusius senovinius fragmentus. Ekskursijos dalyviai tikino, kad buvo labai vertinga pamatyti tai, nuo ko prasidėjo Lietuvos centralizuoto šildymo era.
"Mums buvo labai įdomu pamatyti, kaip atrodo pirmoji centralizuoto šildymo sistema Lietuvoje, kuri pradėjo veikti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Labai įdomu, kad dauguma įrenginių veikia ir šiandien. Žinoma, kai kurie katilai jau yra nauji, bet senasis katilas tikrai traukia dėmesį. Tai labai svarbus objektas. Ekskursiją teiksime kaip pavyzdinį Lietuvos projektą", – įspūdžiais dalijosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jis pridūrė, kad centralizuotas šildymas Europoje pripažintas pačiu progresyviausiu, kadangi užtikrinamas švarus, patikimas būdas aprūpinti miestų gyventojus šiluma, naudojant įvairių rūšių kurą, tarp jų – ir menkavertį.
"Kaip parodė naujausi duomenys, palyginti su kitais būdais, tai ir pigiausias šildymo būdas. Todėl mums, kaip centralizuoto šildymo tiekimo atstovams, labai svarbu buvo susipažinti su pirmąja centralizuoto šildymo sistema, nes pamatėme, kokios pažangios technologijos tada naudotos", – pridūrė V.Stasiūnas.
Kauno klinikų teritorijoje eina ir "Kauno energija" šilumos tiekimo vamzdynas, kuris naudojamas kaip rezervinis šilumos šaltinis, esant kokiems nors šilumos gamybos sutrikimams klinikų katilinėje. "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas sakė, kad tokiam objektui kaip Kauno klinikos šilumos tiekimo patikimumas – ypač svarbus veiksnys, todėl bendrovė stengiasi jį užtikrinti.
Katilinės veteranas
Kauno klinikų katilinėje galima sutikti dar vieną įdomybę. Čia nuo 1950-ųjų dirba katilinės šaltkalvis Vytautas Puodžiukynas. Jam šiuo metu yra 87 metai. Beveik visą gyvenimą Kauno klinikų katilinėje dirbantis vyras kolegų pramintas tikru katilinės veteranu.
"Tai labai pareigingas, su visais bendraujantis ir sutariantis darbuotojas. Jo gyvenimas ir hobis – katilinė. Jis čia ir savaitgaliais ateina, viską išmano, gali daug apie senąjį katilą papasakoti. V.Puodžiukyno darbas – prižiūrėti ir tvarkyti katilus, siurblius bei vamzdynus", – apie šiuo metu atostogaujantį ilgametį kolegą gerų žodžių negailėjo Kauno klinikų Energetikos ir inžinerinių tinklų tarnybos vyriausiasis inžinierius Vytautas Antanaitis.
(Vytautas Puodžiukynas, "Kauno energijos" nuotr.)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė73
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas8
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių1
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Kaunas – upių miestas: kokios pramogos laukia?13
Marių ir upių apsuptyje įsikūręs Kaunas šį laivybos sezoną ne tik siūlo paplaukioti laiveliais, bet ir kitokiomis veiklomis pajausti vandens teikiamus laisvalaikio malonumus. ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?35
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste4
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų74
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose33
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa39
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...