Lietuvos žydų genocido atminimo diena Kaune: kančių kelias nugrįstas akmenėliais

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, IX forto žudynių lauką žmonės išklojo akmenėliais su žuvusiųjų vardais.

1941 m. rudenį mažesniuose Lietuvos miestuose žydų jau nebuvo. Likusieji – Vilniaus, Kauno, Šiaulių žydai – buvo uždaryti į getus, kur jų taip pat laukė lėta mirtis. Vilniaus žydai buvo šaudomi Paneriuose, Kauno – IX forte, Šiaulių – Kužių apylinkėse.

„Vilniaus getas likviduotas 1943 m. rudenį, likę gyvi jo kaliniai išvežti į kitas koncentracijos stovyklas“, – šiurpiausio hitlerininkų nusikaltimo Lietuvoje pėdsakais ėjo Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Lygiai taip pat – koja kojon, atminties keliu, išsiraizgiusiu po IX forto teritoriją, pirmadieni rytą ėjo būrys miestiečių.

„Ruduo. Šalta, o žmonės ėjo pusiau nuogi. Ar įsivaizduojate, kaip jie turėjo jaustis?“, – atgaivinęs rugsėjo pabaigos skaudulius, G.Žakas ragino nepamiršti išėjusiųjų.

Jei mes pamiršime, nužudysime juos dar kartą.

Taip esą kvietė daryti ir žydų kilmės rašytojas, Nobelio literatūrinės premijos laureatas Elijas Kanetis.

„Jei mes pamiršime, nužudysime juos dar kartą“, – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalbėjo G.Žakas.

Netrukus masinių žudynių lauke suliepsnojo žvakės, o ant granito lentų vienas šalia kito išsirikiavo skirtingo dydžio akmenys, primenantys, kad pasmerktieji miriop buvo žmonės, o ne skaičiai.

Jakovas, Berelis Abramas, Seva, Chaimas, Rosa, Estė – greta jų akmenėlį su vardu dėjo ir Kauno žydų bendruomenės narė Basia Šragienė. 1928-aisiais gimusi Baltarusijoje, Vitebske, Antrojo pasaulinio karo metais iš bombarduojamo miesto bėgusi į Rusijos gilumą. Pasibaigus karui, B.Šragienė grįžo į Vitebską, tačiau savo namų neberado. Minske žydaitė baigė medicinos studijas, o gavusi paskyrimą atvyko į Vilnių.

„Nuo 1956-ųjų gyvenu Kaune. Iki šiol pamenu Laisvės alėją ir jos žmones – grojančius, dainuojančius, neskubančius ir besišypsančius. Arba netoli Soboro buvusią kavinę „Pasaka“, kurią labai mėgo mano vaikai. IX fortas? Ateinu čia eilę metų ir drauge su likusiais pagerbiu holokausto aukas. Kitaip negalėčiau...“ – B.Šragienė į IX forto muziejų žadėjo ateiti ir paskutinį spalio sekmadienį, menantį didžiausia Kauno žydų žudynių akciją.

Žudynių išvakarėse gestapininkai Kauno gete mirčiai atrinko apie 10 tūkst. žydų – daugiavaikes šeimas, senelius ir ligonius. 1941 m. spalio 29 d. pasmerktieji iš Kauno geto buvo išvaryti į IX fortą ir ten sušaudyti iš anksto iškastuose didžiuliuose grioviuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pritariu

pritariu portretas
Algiui,kur ju pavardes…?

idomu

idomu portretas
kiek zydu kare zuvo su sautuvu rankose ,uz vokiecius ar rusus,…? Matyt zydai ir uzsitruke Adolfo rustybe uz vengima kariauti nes nenorejo eiti i kara. Visas pretezijas del 'holokausto' adresuot reikia Adolfui ir Stalinui,jie vadovavo karui ,o kas nenorejo mirti ejo i kara ,o ne i 'krumus' dejo.

ALGIS

ALGIS portretas
KODĖL NIEKAS NEKALBA APIE ŽYDIJOS AUKAS , APIE JŲ KOLOBORAVIMĄ SU RUSAIS , SKAITOMOS GENOCIDO AUKŲ PAVARDĖS , TAI GRETA TURI BŪTI SKAITOMOS IR ŽYDIJOS AUKŲ PAVARDĖS .
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių