Kauno industrinis kvartalas atgimsta

Dar vienu miesto vaiduokliu galėjęs virsti tarpukariu statytas "Pienocentro" pastatų kompleksas atgijo. Ketvirtadienį buvo nukirpta juostelė, juosianti įėjimą į Karaliaus Mindaugo apartamentus.

Rekonstruojant visą kvartalą, sklype tarp upės M.Čiurlionio, Kaunakiemio ir Prietilčių g. stengtasi išsaugoti tarpukariu garsių architektų statytus gamybinius pastatus, prikeliant juos naujam gyvenimui.

Nors į šventę susirinkę svečiai ir būsimi namo gyventojai pažymėjo tik pirmą konversijos etapą, jo autorius architektas Algimantas Kančas džiaugėsi, kad projektas ne tik nenugulė stalčiuje, bet ir yra stebėtinai greitai plėtojamas.

"Projektu mes, architektai, labai džiaugėmės, bet kai prasidėjo darbai, apsidžiaugėme dar labiau. Nes yra labai nemažai projektų, kuriuos esame sukūrę, bet kurie taip ir nebuvo pradėti įgyvendinti", – pastebėjo architektas.

Pasak A.Kančo, su šiuo projektu pildosi sena Kauno architektų svajonė – artėti upės link: "Džiaugiamės, kad atsiranda dar vienas miesto kampelis, kuris yra labai gerai matomas nuo upės. Miesto padedami gal ir į kitą pusę pereisime."

Pirmajame rekonstruotame name įsikurs 28 butai ir tiek pat komercinių patalpų. Vienoje iš jų A.Kančo studija įrengė pavyzdinį butą, kuriame veiks biuras. Čia įsikursiančių gyventojų butų interjerus pabandė sukurti ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto jaunieji dizaineriai.

"Labai dėkoju už galimybę mūsų studentams prisiliesti prie paveldo objektų. Šis industrinis kvartalas prisikelia naujam gyvenimui ir formuoja naują erdvę", – džiaugėsi dizaino katedros dėstytoja Gražina Šutienė.

Nors naujakuriai dar įkurtuvių nešvenčia, bet yra žinoma, kad viename bute apsigyvens krepšininkas Darius Songaila. Galbūt neatsitiktinai žadama, kad virš antžeminės automobilių aikštelės bus įrengta ir didelė krepšinio aikštelė.

Planuojama į projekto įgyvendinimą investuoti 25 mln. litų. Darbus žadama baigti maždaug iki 2018-ųjų.

Nebuvo lygių

"Pienocentro" kompleksas pastatytas 1935–1939 m. Karmelitų pramonės zonoje. Energetikos ir technikos muziejaus duomenimis, kompleksą sudarė šaldytuvas, kiaušinių sandėlis, centrinė pieninė su administraciniu pastatu bei garažais, vaisių ir sulčių fabrikas "Sodyba".

Pirmąjį šio komplekso pastatą – šaldytuvą – suprojektavo Bronius Elsbergas. Šaldytuvas buvo skirtas žuviai, kiaušiniams ir obuoliams sandėliuoti, jame buvo įrengtas betoninis baseinas žuviai laikyti.

Centrinė pieninė su garažais ir arklidėmis buvo pastatyta 1936–1938 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio projektą. Tai buvo pirmoji stambi "Pienocentro" pieninė, neturinti analogų mūsų šalyje, tad Lietuvos inžinieriams nebuvo lengva apsispręsti dėl jos įrengimo. Pieninė buvo pristatoma moderniausia Baltijos valstybėse, o jos atvaizdas publikuotas daugelyje leidinių.

1938 m. V.Landsbergis kitame sklypo gale suprojektavo administracinį pastatą su garažu ir ūkinėmis patalpomis. Šio lenkto pastato formą nulėmė sklypo planas. Pastate buvo numatytos patalpos firminei parduotuvei, garažai dviem automobiliams, arklidės, portjė kambarys, sargo ir šėriko butukai.

1938 m. pagal V.Landsbergio ir inžinieriaus Algirdo Prapuolenio projektą pradėtas statyti vaisių sulčių fabrikas "Sodyba". Tai buvo dviejų aukštų su rūsiu monolitinio gelžbetonio pastatas.

"Pienocentro" centrinės pieninės pastatų kompleksas Kaune yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.