Pastaraisiais metais šeimų su vaikais, gyvenančių perpildytuose butuose, skaičius augo. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, toks gyvenimas susispaudus, kenkia vaikams.

„Ką tai reiškia? Ženkliai sudėtingiau mokytis, tą jau parodė COVID-19, kai vaikai uždaryti namuose ir yra sudėtinga mokytis, neturi atskiro stalo, vietos daiktams susidėti, visiškai ankštos sąlygos. Kitas neraminantis dalykas – pačios gyvenimo sąlygos, kurios sąlygoja ir blogą sveikatą. Daugelyje būstų, kuriuose gyvena vaikai, yra pelėsis, yra drėgna, apie 2 proc. vaikų neturi vonios, nutekamo vandens, taip pat apie 2 proc. neturi ir tualetų namuose. Vadinasi, kai būna šaltos žiemos, vaikai turi eiti į lauką arba nešioti kibirus.

Tai nėra orus gyvenimas XXI amžiuje, ir tie būstai yra patys įvairiausi, dalis yra socialinio būsto, dalis nuosavo arba nuomojamo būsto, žmonės neturi pajėgumų įsirengti geresnių sąlygų, nes jų pajamos yra mažos“, – kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Prieš dvejus metus perpildytuose butuose gyveno beveik 50 proc. tokių šeimų. Pernai tokių jau buvo per 60 proc. Labiausiai kenčia daugiavaikės šeimos.

Tai nėra orus gyvenimas XXI amžiuje.

„Kai yra prastos būsto sąlygos ir labai ankšta, vaikai negali pasikviesti draugų į svečius. Jie išsiskiria iš kitų, girdime, kad iš tokių vaikų mokyklose tyčiojasi. Klasiokai kviečia į svečius arba švenčia gimtadienius, o tie, kurie gyvena labai ankštai arba labai prastomis sąlygomis, ar toks vaikas gali pasikviesti savo draugą?“ – klausė A. Adomavičienė.

Mieste norinčios gyventi šeimos su vaikais pasmerktos gyventi susispaudusios, sako nekilnojamojo turto ekspertai.

„Statytojai, statydami naujus butus, atsižvelgia į perkamąją galią, kiek pirkėjas gali mokėti, ir tada žiūri, ką gali už tai pastatyti. Per 15 metų vidutinis parduodamo buto plotas Vilniuje sumažėjo nuo 65 iki 49 kv. metrų. Anksčiau 2 kambarių buto standartas buvo 60 kv. metrų, dabar jis suspaudžiamas į 45 kv. metrus ir net į 40 kv. metrų. Yra tam tikrų objektyvių priežasčių – baldai tapo mažesni, patogesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visada yra pasirinkimas gyventi už miesto didesniame plote, bet valandą būti kamštyje, arba būti miesto centre ir ranka pasiekti visus būrelius, darželius, mokslo įstaigas, galbūt į darbą nueiti pėsčiomis. Visada sveriame prioritetus“, – teigė „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Pats daugiavaikis tėvas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis, sako, kad situacija jam žinoma.

„Yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos keletas programų. Viena – jaunoms šeimoms, kurios įsigyja būstus regionuose, kita – toms šeimoms, kurios turi mažesnes pajamas, bet dar turi tokias pajamas, kad galėtų imti paskolas iš bankų, ir yra valstybės dalies subsidijavimas tų įsigijimų. Trečioji – nuomos, kur galima išsinuomoti būstą ir valstybė dalį kompensuoja. Deja, per praėjusią kadenciją tiek jaunoms šeimoms, tiek nuomos programa buvo labai nuseklinta. Tai reiškia, kad iš jos labai gali mažai gauti, pavyzdžiui, įsigyjant būstą jaunoms šeimoms regionuose galima gauti iki 5–6 tūkst. eurų ir ne daugiau. Žinome, kad būstų kainos yra labai išaugusios. Parama gaunasi labai simbolinė.

Turėdamas mažas pajamas, nebegali ja pasinaudoti, tapo nebeprieinama. Būtent tiems, kurie turi mažas pajamas, turi ateiti parama. Šios programos turi būti revizuojamos skubos tvarka“, – tikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

Mažuose butuose vaikų kambariai būna tokie maži, kad juose telpa tik dviaukštė lova, spintelė ir vienas stalas. Tad pamokas tenka ruošti virtuvėje, daiktus laikyti kuprinėse.