Nors jau daugiau nei 30 metų esame laisvi, kartkartėmis pasigirsta kandžių komentarų, kad net šiandien, būdami nepriklausomos Lietuvos piliečiais, nesame išties laisvi, neva, priklausymas Europos Sąjungai niekuo nesiskiria nuo sovietinės okupacijos, o pandemijos laikotarpiu smarkiai suvaržomos žmonių teisės.

Ir vis dar galima išgirsti sakant, neva „prie ruso geriau buvo“. Anot A. Grišino, apskritai nėra vieno atsakymo, ką Lietuvai ir jos gyventojams reiškia laisvė. Savo monografijoje nagrinėjęs posovietinės tapatybės bruožus Vidurio ir Rytų Europoje, mokslininkas pabrėžia, kad posovietinė patirtis skirtingose regiono šalyse skiriasi, tačiau yra ir vienijančių bruožų, kuriuos pastebi ir pažįsta daugelis okupaciją patyrusių europiečių.

Jis taip pat teigia, kad posovietinė mąstysena nėra tik šį režimą patyrusių žmonių atmintyje – tai ilgainiui susiformavęs požiūris, kurį tėvai ir įvairios komunikacinės priemonės perdavė ir jaunajai kartai. O jaunimas, maištaudamas prieš tėvų vertybes, sovietinius simbolius gali pasirinkti kaip saviraiškos priemonę.

Pokalbis su A.Grišinu apie posovietinį palikimą mūsų sąmonėje – „Kauno dienos“ studijoje.