Kauno ąžuolyne tęsiami senųjų medžių priežiūros darbai

Iki šiol Ąžuolyne buvo apgenėtos sausos ir parko svečiams pavojų kėlusios šakos, imtasi prevencinių veiksmų dėl medžių išlūžimo – surišant, genint ir formuojant lajas.

Gamtosaugos specialistai rūpinasi, kad dirvožemis po ąžuolais būtų gerinamas tręšiant, purenant ir mulčiuojant. Taip pat atliekamas saugotinų medžių drevių atvėrimas, mūro, betono likučių ir kitų šiukšlių šalinimo darbai.

„Kauno Ąžuolyne vykdomi darbai – numatyti gamtotvarkos plane. Jie leis atkurti ir sudaryti palankią terpę Lietuvoje ir visoje Europoje nykstančiam niūraspalviui auksavabaliui. Taip pat bus pagerintos šimtamečių ąžuolų augimo bei gyvavimo sąlygos. Galime pasidžiaugti, kad dėl visų darbų konsultuoja Lietuvos Gamtos fondo specialistai, kurie turi ilgametę patirtį bei kompetenciją šioje srityje“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Daugiau informacijos apie įvykdytus ir planuojamus darbus galima rasti čia.

Kitas darbų etapas – ąžuolus užgožiančių jaunų medžių šalinimas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai ir gali pasirodyti gana drastiška priemonė, tačiau ji yra būtina siekiant užtikrinti senųjų ąžuolų ilgaamžiškumą.

Kuo ilgiau gyvuos senieji ąžuolai, tuo ilgiau išliks ši unikali gamtinė buveinė.

„Dalis Kauno ąžuolyne vykdomų senų ąžuolų priežiūros darbų yra į jų lajas įaugusių, ar iš pietinės pusės ąžuolams pavėsį sudarančių jaunų medžių šalinimas. Šitas darbas yra labai svarbus siekiant užtikrinti gerą senųjų ąžuolų būklę ir sudaryti sąlygas jiems dar ilgai gyvuoti.

Kauno ąžuolai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir daugybei įvairių retų organizmų rūšių. Pavyzdžiui, čia gyvena didžiausia Lietuvoje itin reto ir saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio – populiacija. Kuo ilgiau gyvuos senieji ąžuolai, tuo ilgiau išliks ši unikali gamtinė buveinė“, – pasakojo Lietuvos gamtos fondo projekto „Osmoderma“ vadovė Dalia Bastytė-Cseh.

Į senų ąžuolų lają sparčiai įaugančios jaunos drebulės, klevai, skroblai ir kiti medžiai pažeidžia senų ąžuolų šakas bei užgožia saulės šviesą. Tai lemia ąžuolų šakų džiūvimą ir lajos deformacijas. Sumažinus konkurenciją dėl vietos ir saulės šviesos – senieji ąžuolai dar ilgai gyvuos ir džiugins miesto gyventojus unikalia didžiausio Europoje mieste esančio ąžuolyno estetika, tuo pačiu pasitarnaudami kaip buveinė gyvūnų, grybų bei augalų rūšims.