Komisija ketvirtadienį nusprendė, kad nepagrįstos „Kauno energijos“ pajamos – 14,268 mln. eurų – susidarė dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų gamintojų įsigyti neatitikimo. Taip pat nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamybos sąnaudų vartotojams buvo įskaičiuota 653,5 tūkst. eurų nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.

„Kauno energija“ turės visą šią sumą grąžinti vartotojams, mažindama šilumos kainas.

Komisija nusprendė, kad „Kauno energijos“ bazinė šilumos kaina nuo spalio turėtų mažėti 8,3 proc. ir siekti 4,17 cento už kilovatvalandę (kWh), neįvertinant papildomų dedamųjų. Ši kaina Kaune galios ateinančius trejus metus.

Kauniečiai už šilumą iš tiesų permokėjo beveik 15 mln. eurų. Visos mūsų prognozės pasitvirtino.

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad po Kainų komisijos įpareigojimo grąžinti vartotojams nepagrįstai surinktas lėšas šilumos kaina Kaune galėtų tapti mažiausia šalyje.

„Konkurencija šilumos rinkoje veikia. Tačiau dėl taikytos kainodaros konkurencijos nauda nepasiekdavo gyventojų. Tokia ydinga situacija po Kainų komisijos sprendimo pagaliau pasikeis“, – pranešime žiniasklaidai teigia V. Kisielius.

Pasak jo, asociacija jau ne vienerius metus viešai kėlė klausimus dėl „Kauno energijos“ kainodaros ir galimų vartotojų permokų.

„Nors mūsų skaičiavimai dėl galimų permokų ne kartą buvo vadinti spekuliacijomis, šiandien matome aiškiai – kauniečiai už šilumą iš tiesų permokėjo beveik 15 mln. eurų. Visos mūsų prognozės pasitvirtino“, – teigia V. Kisielius.

Kaune veikia aštuonios nepriklausomų šilumos gamintojų katilinės, gaminančios šilumą iš biokuro ir medienos atliekų. Pasak V. Kisieliaus, nepriklausomų gamintojų konkurencija ir biokuro naudojimas rinkoje lėmė tai, kad nuo 2012 metų šilumos kainos Kaune jau sumažėjo net 40 proc.