Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vakar susirinkę savivaldybių atstovai diskutavo apie į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių paskirstymą. Klausimų kol kas daug daugiau nei atsakymų, tačiau Kauno miestui ir rajonui susitikime atstovavę politikai patvirtino, kad pabėgėlių priimti neatsisakys. Tiesa, bus prašoma valstybės pagalbos.
"Savivaldybių vaidmuo yra didžiulis. Jau aš seniau raštu kreipiausi į merus, kad tiesiog pateiktų savo siūlymus dėl darbo vietų, dėl gyvenamosios vietos, dėl infrastruktūros, nes ir sveikata, ir draudimas – visas paketas paslaugų turi būti užtikrintas. Ir pati ministerija, ir savivaldybės, kiek žinau, jau gauna net iš gyventojų ir darbdavių pasiūlymų, kad vienas ar kitas regionas norėtų priimti pabėgėlius", – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Susitikime ministerijoje dalyvavęs Jonavos vicemeras Eugenijus Sabutis sakė pasigendantis didesnio valstybės dėmesio būtent šiai savivaldybei, kurioje įsikūrusiame Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apsistotų atvykstantys pabėgėliai.
"Pabėgėliai yra ne tik Jonavos rajono savivaldybės, o visos mūsų valstybės problema, tai mūsų pasiruošimas, kaip mes tikimės ir viliamės, yra susijęs ne tik su mumis, bet ir su visa valstybe. Tai norėtume, kad su mumis būtų šiuo klausimu dirbama ir valstybiniu lygiu. Kol kas to, kad jaustume, tikrai nėra", – kalbėjo E.Sabutis.
Jo nuomone, po adaptacijos Rukloje pabėgėliai galėtų likti ir Jonavos savivaldybėje – čia esą trūksta darbuotojų baldų pramonėje, aptarnavimo, maisto gamybos sferoje.
"Čia ir yra kompleksinis klausimas – jeigu bus pasiruošta valstybiniu lygiu ir esant tinkamam finansavimui, jie galėtų būti integruoti, tai, be abejo, Jonavoje tikrai yra įmonių, kurioms trūksta įvairių lygių ir specialybių darbininkų ir specialistų", – kalbėjo Jonavos vicemeras.
BNS pranešė, kad Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog savivaldybės, prieš įsipareigodamos priimti pabėgėlius, nori žinoti, kokį paramos krepšelį jie atsineš su savimi. Jį palaikė Kėdainių meras Saulius Grinkevičius, tačiau jis pridūrė, kad pastangas priimti pabėgėlius turi demonstruoti ir savivaldybės.
"Įsivaizduoju, kad ir mes, vietinė valdžia, turėtume padaryti viską, kad tie žmonės greičiau integruotųsi ir ne pagalbos prašytų, bet įsilietų į darbo rinką, į mūsų kasdienį gyvenimą", – sakė jis. Kėdainių meras pabėgėlius mato kaip atsvarą emigruojantiems lietuviams.
"2011 m. Kėdainių mieste gyveno 31,5 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 25,5 tūkst. Visiems kyla klausimas, kas bus toliau, jeigu nesuvaldome emigracijos, turėsime ieškoti variantų", – aiškino S.Grinkevičius.
Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 255 pabėgėlius, šiuo metu esančius Italijoje ir Graikijoje, ir dar 70 – iš Turkijos. Daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys. Be to, savivaldybių prašoma suteikti būstą iš Rytų Ukrainos ir Krymo norintiems grįžti lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimoms.
Komentarai
Kęstutis Povilaitis
Kauno rajono vicemeras
Solidarizuojantis su kitomis savivaldybėmis, Kauno rajono savivaldybė yra apsisprendusi, esant reikalui, sudaryti sąlygas priimti pabėgėlius. Kiek pabėgėlių galėtume priimti – sunku pasakyti. Be to, juk jų skaičius Europoje auga kiekvieną dieną. Dabar Lietuva per dvejus metus turi priimti 325 pabėgėlius, rytoj gal bus 600, po mėnesio – tūkstantis.
Padėti pabėgėlius apgyvendinti, juos integruoti turėtų valstybė. Savivaldybėms tai būtų per didelė finansinė našta. Esame numatę tokių vietų, kur galėtume įrengti butus ir apgyvendinti tokius žmones. Jei valstybė remtų finansiškai, galėtume tai padaryti greičiau.
Kalbant apie pabėgėlius, reikėtų išskirti dvi grupes: tai pabėgėliai iš Ukrainos ir iš Sirijos, Afrikos, kurie Lietuvą turėtų pasiekti per Pietų Europos valstybes. Iš Ukrainos į Lietuvą kaip pabėgėliai dažniausiai grįžta lietuviškų šaknų turintys asmenys.
Turėtų būti sukurtos ir pabėgėlių integracijos programos, kitaip jie gali likti visiškai izoliavęsi nuo mūsų visuomenės, kultūros. Pabėgėliams iš Ukrainos dabar skiriami kuratoriai, kurie jais rūpinsis, padės jiems įsikurti, susipažinti su vietos kultūra. Kuratoriai turėtų būti skiriami visiems pabėgėliams. Juk kai kurie jų atvyksta iš labai uždarų bendruomenių, visiškai kitos kultūros. Reikėtų padėti jiems socializuotis, išmokti mūsų visuomenėje priimtinų elgesio normų. Valstybė turėtų tai finansuoti.
Vasilijus Popovas
Kauno miesto vicemeras
Kaip buvo pasakyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, pabėgėlių paskirstymo nebus – jie patys galės pasirinkti, kur norės gyventi, o tada jų pageidavimus svarstys savivaldybė. Kol kas mūsų administracijos specialistai nagrinėja šį klausimą, kad galėtume pateikti ministerijai oficialią savo poziciją. Kai bus aiški situacija, organizuosimės darbus, nes tikrai negalėsime atsisakyti priimti pabėgėlių. Kai jie jau gyvens Kaune, jais rūpinsis mūsų Socialinės paramos skyrius. Kaip visiems kauniečiams mokamos kompensacijos ir pašalpos, taip ir jiems bus mokama, tačiau finansavimą tam skirs ministerija. Buvo pabrėžta, kad tikrai nebus nuskriausti eilėje socialiniam būstui gauti laukiantys kauniečiai – pabėgėliams apgyvendinti bus svarstomi kiti variantai: gal bus ieškoma būstų pirkti arba žmonės gal išnuomos savo butus. Dar daug neaiškumų yra.
Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pirmąjį ketvirtį – per šalčius, todėl pietiečiams čia bus sunku. Apskritai, šioje situacijoje reikia kuo daugiau viešumo. Matome, kokia nepasitenkinimo banga kyla Estijoje, o apie Vengriją net nekalbu. Žmonėms to aiškumo labai reikia. Mes esame tik vykdytojai, nori nenori nuo mūsų mažai kas priklauso – tokia valstybės politika ir teks ją įgyvendinti. Rasime sprendimą – geriau ar blogiau, greičiau ar lėčiau, bet vis tiek rasime. Aš manau, kad Kauno šitas dalykas neaplenks, todėl iškyla svarbūs klausimai: darželiai, mokyklos, kaip ir visiems žmonėms. Aišku, paskirsčius per Lietuvą tuos 325 žmones, tai lašas jūroje. Tačiau tai naujas mums etapas, kurio nematėme ir neregėjome.
Naujausi komentarai