Keletą pastarųjų dienų oro tarša kietosiomis dalelėmis Kaune viršija nustatytas ribas. Tokia situacija, pasirodo, yra visoje šalyje. Viena priežasčių – vyrauja nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos. Kita versija – gali būti tolimos pernašos, t. y. iš kitur atnešta tarša. Tiesa, pastarasis paaiškinimas Kauno aplinkos kokybės tyrimų įmonės vadovui Juozui Kameneckui neatrodo įtikimas.

Kol kas pavojaus varpais specialistai dar neskambina, tačiau akivaizdu: šiemet jau būta 36 dienų, kai oro tarša viršijo normą. Pagal galiojančius teisės aktus,  per metus užterštų kietosiomis dalelėmis dienų skaičius negali viršyti 35. Specialistai prognozuoja, kad šiemet bus dar bent 10 dienų, kai kietųjų dalelių koncentracija nesisklaidys mums palankiu greičiu.

Juozas Kameneckas
VšĮ Kauno aplinkos kokybės tyrimai vadovas

Pastarosiomis dienomis keičiasi oras, todėl ir yra tokia situacija. Paprastai miestas sugeba pakankamai natūraliai išsklaidyti tą visą taršą. Tačiau kartais būna, kad susidaro labai nepalankios oro taršos sklaidai sąlygos. Tokiomis dienomis, kai oro temperatūra keičiasi iš šiltesnės į šaltesnę, t. y. kai dienomis dar šilta, o naktys šaltos, susiformuoja temperatūrinė inversija, kuri ir neleidžia normaliai išsisklaidyti tai taršai. Situacija dar blogėja ir todėl, kad lapai krenta. Paprastai lapai gaudo ir neleidžia taršai sklisti, o pastarosiomis dienomis tų lapų gerokai pamažėjo. Čia praeinantis dalykas. Žiemą daugiau kūrename, tačiau išlaikome taršos ribas. Kai daugiau pašals, bus palankesnės sąlygos taršai išsisklaidyti.

Pagal atliktus tyrimus, 10 proc. dienų per metus būna nepalankių oro taršos sklaidai, t. y. – 35 dienos per metus. Tiek dienų negali pakenkti žmogaus sveikatai – tiek dienų nuodytas organizmas sugeba apsivalyti, tokios nustatytos ir ES ribos. Kai tų dienų būna daugiau, oro tarša gali turėti įtakos sveikatai. Juk kietosios dalelės – tai ne tik dulkės, jos sugriebia ir kitus pavojingus teršalus. Kai nustatytų dienų skaičius didėja, savivaldybė būna įpareigota susirūpinti. Paprastai vykdomos specialios ilgalaikės programos – rūpinamasi, kad meiste būtų atitinkami plotai želdinių ir t. t.

Įtakos, žinoma, turi ir tai, kuo žmonės kūrenasi – ypač, kai kuras nėra kokybiškas, kai kūrenamos atliekos. Vis dėlto buitiniai vartotojai nėra patys didžiausi kenkėjai. Savivaldybėje jau mąstoma, kaip kontroliuoti individualių namų keliamą taršą. Įmonėse šie apribojimai jau seniai galioja ir yra kontroliuojami.

Kaune nuo 2006 m. iki šiol nebuvo viršijama nustatyta 35 dienų riba, tačiau Petrašiūnuose šis skaičius jau siekia net 44. Sustabdyti taršą gali tik švietimas ir apeliavimas į žmonių sąžinę. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas darė reidus į garažus, kuriuose buvo deginamos visokios šiukšlės ir skudurai. Taigi, kontroliuoti galima, tačiau tokiomis dienomis kaip pastarosios sunku ką nors padaryti. Galbūt žmonės turėtų deklaruoti, kokio kuro ir kur įsigijo, tada gal ir būtų įmanoma kontroliuoti?

Eugenijus Vainalavičius
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vadovas

Šiomis dienomis tarša didesnė visoje Respublikoje, todėl nelabai čia ką ir suvaldysi. Įmonės, kurias pagal savo funkcijas galime kontroliuoti, leidimus turi. Signalų apie galimą padidėjusį tų įmonių teršimą neturime. Privačiam sektoriui taip pat negalime primesti teršėjų etiketės. Žinoma, pasitaiko asmenų, kurie į krosnis meta tai, kas papuola po ranka, tačiau tikrai ne kiekvienas taip elgiasi. Bendram taršos fonui visi turime įtakos. Labiau būčiau šalininkas to, kad šildymo dujomis pasiūla turėtų aktyviau plėstis. Ir ypač kai kuriuose Kauno mikrorajonuose, kad būtų kuo mažiau kūrenančiųjų kietąjį kurą. Tačiau tai nėra taip paprasta esant šiandienos kainoms. Turėtų veikti atitinkamas kompensacijų mechanizmas.

Kas rūksta iš privačiame name įrengtos krosnies, niekas nepamatuos: matuojami tik katilai, kurių galingumas yra nuo 120 kW, o individualiuose namuose naudojami gerokai mažesnio galingumo. Kokios perspektyvos? Prastos. Daugėjant biokuro jėgainių, kietųjų dalelių koncentracija ore taip pat didės.

Jonas Tartėnas
Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas

Kietosiomis dalelėmis vadinami ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišiniai. Šios dalelės yra pavojingos vien todėl, kad jose gali būti įvairių pavojingų elementų – rūgščių, sulfatų, nitratų, druskų, organinių junginių, metalų, suodžių, dulkių ir kitų medžiagų, esančių aplinkoje. Kietosios dalelės skirstomos pagal dydį, o matuojamos mikronais. Pavojingiausios dalelės, kurių dydis yra iki 10 mikronų. Šios dalelės lengviausiai patenka į kvėpavimo sistemą.

Kietosios dalelės į aplinką patenka įvairiais būdais. Tai gali būti ir kuro deginimas, vėjo pustomos dulkės, transporto ir gamybos įmonių išmetami teršalai. Per plaučius patekusios kietosios dalelės (pvz., anglies dioksidas) reaguoja su hemoglobinu ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Tokio proceso rezultatai jau gerai žinomi – širdies ir kraujotakos sistemos ligos, taip pat galimas ir infarktas. Ypač nepalankiai kietosios dalelės veikia sergančius lėtinėmis plaučių ligomis, astma.

Norint bent iš dalies apsisaugoti nuo kietųjų dalelių, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Kietąsias daleles geriausiai neutralizuoja vėjas ir žaluma. Rekomenduojama vengti ilgai būti gatvėse ar pramoniniuose rajonuose, geriau pasivaikščiojimams rinktis parkus ar miškus. Visais atvejais verta domėtis oro kokybę kontroliuojančių įstaigų teikiama informacija. Padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, geriau likti namuose, neleisti vaikų į lauką pasivaikščioti ar sportuoti. Langus geriau sandariai uždaryti, o orlaides uždengti drėgnu audiniu. Vykdant šiuos minimalius reikalavimus, yra tikimybė bent iš dalies apsaugoti sveikatą.