Vakar nuo Rotušės a. stovinčio Dviračių medžio vienas po kito buvo nuimti jį puošę dviračiai. Vietoj jų atsirado iš šiaudų ir žolių pinti ženklai, pranešantys apie rytoj švenčiamą Žolinę. Ši su Kauno miestu istoriškai susijusi šventė Rotušės a. bus rengiama pirmą kartą.

Renka žolynus

Šventės akcentą kuria menininkė Jolanta Šmidtienė, kuri kartu su floristų komanda pina didžiulius 1–1,5 m skersmens ženklus iš tradicinių vasaros pabaigos žolynų.

"Mes jau kelias dienas vaikščiojame po palaukes, po pievas ir renkame katpedėles, šlamučius, čiobrelius, įvairias ilgas žoles, kurios negreitai vysta. Ir, žinoma, iš anksto susitarę su ūkininkais, rankomis pjauname jų laukuose rugius, avižas, kviečius, miežius, kai kur naudojame ir šiaudus", – apie savo darbą pasakojo menininkė.

Anot jos, tai tradiciniai pievų ir laukų žolynai, iš kurių lietuviai ir lenkai kurdavo įvairias kompozicijas. Taip atsirado ir pirmieji sodai, pinami iš šiaudų. "Lietuviai iš žolynų darydavo įvairius ženklus, vaizduojančius gyvybės medį, saulės ratą ir kitus. Mes, naudodami tuos pačius žolynus, nusprendėme sukurti improvizuotus simbolius, kurie žymėtų vasaros pabaigą ir kartu būtų Marijos ėmimo į dangų simboliais", – teigė J.Šmidtienė.

"Gyvenime nesu to dariusi, žinau tik teoriškai, kaip tai daroma. Žinokite, labai didelė patirtis. Iš tikrųjų improvizuojame, nes tai yra labai dideli masteliai", – apie iššūkį pasakojo menininkė pridurdama, kad ženklų dydis rodo, kiek derliaus reikėjo nuimti.

Pasak J.Šmidtienės, dviračiai ant medžio jau nebegrįš. "Rudenį grožėsimės pintais ženklais, o kai juos nuimsime, lauksime Kalėdų", – šypsojosi menininkė.

Dovanos ir palaimos ženklai

Žolyno simbolis Žolinės šventėje turi gilias tradicijas. Anot sesers benediktinės Gabrielės, ši šventė bažnyčioje yra švenčiame nuo pat senųjų amžių.

"Yra sena legenda kaip apaštalas Tomas netikėjo, kad Marija buvo paimta su kūnu ir siela į dangų. Kadangi jis netikėjo, tai mokinių priprašė, kad būtų atidarytas Mergelės Marijos karstas. Kai atidarė tą karstą, ten Mergelės Marijos nebuvo, bet buvo gėlės, mūsų vadinami žolynai. Nuo to laiko, net šv. Jeronimas rašo, kad rugpjūčio 15 d. yra minimas švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų su kūnu ir siela", – sakė sesuo benediktinė.

Pasak jos, iš tų karste buvusių gėlių atsirado žolynų simbolis, kuris yra padėka Marijai. "Kadangi kalbame apie Kauną, nuo totorių išsigelbėjęs ir Nemuną perplaukęs Vytautas Didysis kaip padėką Marijai pastatė Vytauto bažnyčią ir suteikė jai būtent Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų vardą. Tai buvo Vytauto padėka. O ką gali atnešti paprastas žmogus? Dabar mes turime gėlių salonus, o anksčiau to nebuvo. Anksčiau buvo tik lauko gėlės, kurių žmonės priskindavo ir atnešdavo Marijai kaip dovaną, dėkodami už gyvenimo dovaną ir visas malones", – teigė sesuo benediktinė Gabrielė.

Ji pasakojo, kad nuo seno buvo labai svarbu atnešti žolynus tik iš savo gėlių darželių arba iš savo javų lauko, nes tai buvo padėka už būsimą derlių. "Dovanos ir palaimos ženklai yra labai svarbūs. Juk pašventintus žolynus žmonės savo namuose laiko visus metus kaip palaimą", – sakė sesuo benediktinė Gabrielė.

Susiję istoriškai

Rytoj žolynai kvepės ne tik bažnyčiose. Per Žolinę būdavo įprasta susitikti giminėms ir draugams, todėl ji yra ne tik bažnytinė, bet ir bendruomenės šventė. Kauno Rotušės a. draugija kviečia į vakarinį Žolinės šventimą, kuris suburs mieste likusius kauniečius.

Pasak draugijos įkūrėjo Kęstučio Ignatavičiaus, apskritai Kaunas ir Žolinė yra neatsiejami: "Seniausioje išlikusioje 1463 m. karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio, privilegijoje Kaunui patvirtinama teisė rengti Žolinės prekymetį per Švč. Panos Marijos ėmimo į dangų šventę. Aštuonias dienas trunkanti prekyba vykdavo tuometėje turgaus aikštėje, tai yra dabartinėje Rotušės a. Tad kaipgi mums nevykdyti karaliaus nurodymo?"

Kitą istorinį sutapimą K.Ignatavičius įvardijo jau minėtą Vytauto Didžiojo pažadą – už išsigelbėjimą iš Vorkslos mūšio lauko pastatyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią.

"Su istorikais aptarinėjome, kada galėtume švęsti miesto dieną. Variantai buvo du – gegužės 20-ąją arba rugpjūčio 15-ąją. Norėdami nesutapatinti bažnytinės šventės su paprotine, pasirinkome gegužę", – pasak K.Ignatavičiaus, Žolinė su miestu yra susijusi istoriškai. Tai kodėl negalėtų atsirasti tradicija ją švęsti kiekvienais metais Rotušės a.?

Šventėje, kuri prasidės 14 val., kauniečiai turės galimybę pasiklausyti koncerto, dalyvauti istorinėje viktorinoje ir laimėti prizų. "Vasaros savaitgalis, daug kas dar atostogauja, tad gal daug žmonių nesusirinks. Tačiau mes pasiruošę priimti apie 600 lankytojų", – tiek sėdimų vietų prie staliukų šeštadienį bus įrengta pačioje aikštėje.