Naujos taisyklės

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patikslino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Naujovė – ligi šiol, kaip sodinti želdinius buvo reguliuojama tik valstybės žemėje, o po pataisų šios taisyklės privalomos ir privačių sklypų šeimininkams.

Pagal naująsias taisykles, privačioje žemėje medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 5 m, krūmai – 1 m atstumu nuo pastatų sienų ir monolitinių tvorų. Tam tikrais atvejais gali būti nustatytos išimtys. Be to, privačiose valdose bus privalu laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, atraminių sienelių, apšvietimo stulpų.

Taisyklėse nustatyta, kad medžius ir krūmus draudžiama veisti kapavietėse ir kapinėse, nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus iki 1 m aukščio krūmus, taip pat valstybės ir savivaldybių žemėje miestuose ir miesteliuose, nesuderinus su savivaldybe ar tos žemės valdytoju ar naudotoju arba neturint įgaliojimų tame sklype tvarkyti želdinių.

Kitaip tariant, norint savo kieme pasisodinti gražią obelį ar saldžių uogų krūmus, teks tai daryti pagal taisykles. Kitu atveju aplinkos apsaugos specialistai gali išrašyti baudą.

Kauno situacija

Mūsų mieste iki šiol taip pat reikėjo laikytis tam tikrų želdinių sodinimo taisyklių, tačiau privačiose teritorijose gyventojai per daug dėmesio nekreipdavo į atstumus ir sodindavo medžius taip, kaip patogiau. Vis dėlto savivaldybės atstovai tikina, kad dėl to nesulaukta daug skundų.

"Aplinkos apsaugos skyrius skundų dėl per arti žemės sklypo ar tvoros augančių medžių beveik negauna. Yra buvę keli atvejai, kai kaimynai tarpusavyje pykstasi ir skundžia vieni kitus dėl per arti augančių medžių. Tokiu atveju pasiūlome kreiptis į teismą ir tik teismo keliu sprendžiami tokie ginčai. Jei būna, kad kaimynai želdinius sužaloja ar kitaip naikina, tuomet Viešosios tvarkos tarnybos specialistai gali surašyti administracinių teisių pažeidimo protokolą", – apie situaciją Kaune komentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Bendokienė.

Žaliakalnio seniūnijos atstovai tikina, sulaukę gyventojų skundų, nuvažiuoja į vietą ir patikrina situaciją bei perduoda informaciją Miesto tvarkymo ar Aplinkos apsaugos skyriams. Pagal galiojančią tvarką, jei medžiai yra valstybinės žemėje, juos geni miestas, o jei privačioje – žmogus turi gauti leidimą ir šakas nupjauti savo lėšomis.

"Daugiausia gauname skundų, kad medžiai yra pavojingi ir gali nukristi ar kad šakos yra per žemai. Gali būti, kad priėmus šias taisykles, padaugės įvairesnių, su netinkamu želdinių pasodinimu susijusių skundų", – svarstė Žaliakalnio seniūno pavaduotoja Daiva Sabinčienė.

Kratosi atsakomybės

Naujosios medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės įsigaliojo rugpjūčio 24 d., tačiau Kauno valdininkai nepasidalija, kas tikrins, ar jų laikomasi privačiose valdose. Savivaldybė tikina, kad ji neįpareigota, seniūnija niekada nebausdavo, tik informuodavo atsakingas institucijas.

"Rengiant šias taisykles, ministerija savivaldybei nesiuntė derinti ar teikti pastabų. Iki šiol taip pat buvo medžių sodinimo ir veisimo taisyklės bei numatyti tam tikri atstumai iki sklypo ribos. Gyventojai, kurie skundžia kaimynus dėl per arti pasodintų želdinių, turi kreiptis į teismą. Savivaldybė tokių skundų nenagrinėja", – patikino Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė I.Bendokienė ir pridūrė, jog taisykles jie gavo neseniai, todėl negali pasakyti, koks savivaldybės vaidmuo jas įgyvendinant. Be to, nėra aišku, kaip reikės įrodyti, kada kauniečiai pasodino medžius – prieš paskelbiant taisykles, ar vėliau, tad šį aspektą savivaldybė ketina aptarti su Aplinkos apsaugos ministerija.

Kauno aplinkos apsaugos departamento atstovai tai pat dar nežino, kaip priimtas taisykles reikės įgyvendinti. "Čia šviežiai iškeptas dokumentas, tik spėjome informaciją perskaityti. Savivaldybėje yra sudaryta komisija ir vienas žmogus iš departamento yra ten, bet jis šiuo metu serga, tai kitą savaitę, tikimės, grįš, tada bus galima daugiau ką pasakyti", – komentavo Kauno agentūros vedėjo pavaduotoja Valdonė Liaugaudienė.

Ji patikslino, jog specialistai turėtų privačias teritorijas tikrini dėl neteisingai susodintų želdinių tik gavus skundą.

Aišku tik viena, kad atbuline data baudžiama nebus ir naujosios taisyklės galioja tik naujai sodinamiems medžiams bei krūmams.

Pagrindiniai taisyklių akcentai

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse numatyta želdinių sodinimo tvarka tiek valstybinės, tiek privačioje žemėje.

* Medžiai ir krūmai veisiami: medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių, 5 m atstumu nuo pastatų sienų. Krūmai – aukštesni kaip 2 m – 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu. 4 m – iki apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų.

* Be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu: medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų, būtų ne mažiau kaip 1 m atstumas. Gyvatvorė – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio.

* Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami, kaip reglamentuoja statybos techninis reglamentas "Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai".

* Medžius ir krūmus draudžiama veisti: vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus; melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose; kapavietėse ir kapinėse nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio.