Kas lemia kokybiškas gyvenimo sąlygas daugiabutyje?

  • Teksto dydis:

Gyvenimas daugiabučiame name turi savų pranašumų ir trūkumų. Į ką butų savininkams reikėtų atkreipti dėmesį, kad bėdų ir išlaidų dėl būsto būtų kuo mažiau, o komforto – kuo daugiau? Pataria UAB Kauno butų ūkio šilumos ūkio darbų vadovas Jonas Vaitkevičius ir darbų vadovas Modestas Virkutis.

– Kiek name gyventojų, tiek ir nuomonių dėl optimaliausios temperatūros. Vieniems būna per šilta, kitiems per šalta. Kaip nustatoma namo optimali temperatūra ir kaip pasiekti, kad namas šiltų kuo tolygiau?

J.V.: Taip, tai didelė bėda. Optimali temperatūra gali svyruoti nuo 18 iki 22 °C. Temperatūra niekuomet nebus vienoda visuose butuose. Ji priklauso nuo to, kuriame namo aukšte yra butas. Pavyzdžiui, jeigu yra viršutinis šilumos paskirstymas, tai yra šiluma krinta nuo penkto aukšto, jame bus šilčiausia, pavyzdžiui, 20 laipsnių, trečiame – jau devyniolika, o pirmame – aštuoniolika. Pakėlus temperatūrą, pirmame aukšte bus šilčiau, o penktame – per karšta. Jeigu šildymo sistema dvivamzdė – tuomet karščiausia bus pirmame namo aukšte. Problemų, kai namas šyla netolygiai, padeda išvengti kapitalinis namo šildymo sistemos pertvarkymas.

– Laiptinių šildymas: kaip jis reguliuojamas ir ar tai nėra gyventojų lėšų švaistymas?

J.V.: Nemažai gyventojų yra įsitikinę, kad galima daug sutaupyti laiptinių visai nešildant. Tačiau tokiu būdu iškyla rizika, kad gali sprogti nešildomose laiptinėse esantys radiatoriai, o tuomet ir išlaidų, ir problemų atsiras dar daugiau.

Dar viena nešildomų laiptinių grėsmė – pelijančios namo sienos. Ilgainiui pelėsis gali pradėti plisti ir į butus.

Esame gavę gyventojų prašymų, pasirašytų daugumos butų savininkų, visiškai atjungti šildymą laiptinėje. Negalime nevykdyti tokio prašymo, tačiau šio taupymo būdo jokiu būdu nerekomenduojame. Šiluma laiptinių radiatoriuose turi bent minimaliai cirkuliuoti.

– Ar tikrai verta renovuoti šilumos punktus, šilumos sistemas? Ar tai nėra tik pretekstas kažkam pasipinigauti?

J.V.: Kvalifikuoti specialistai gali patarti, kokias šildymo sistemos priemones būtina pakeisti ar įgyvendinti, atsižvelgiant į šildymo sistemos tipą ir būklę. Nauji šilumos punktai nuo senųjų skiriasi tuo, kad pirmieji turi lauko temperatūros jutiklius, pagal kuriuos automatiškai reguliuojamas namo šildymo intensyvumas, tai yra padedama taupyti, nes, pavyzdžiui, lauke atšilus iš karto sumažinamas šildymas. Renovuotuose šilumos mazguose esantys siurbliai užtikrina tolygesnį šilumos paskirstymą name ir taip pat mažina šilumos nuostolius. Šildymo sistemos priežiūra ir remontas yra labai svarbūs faktoriai, kurie lemia efektyvesnį namo šildymą ir mažesnius šilumos nuostolius.

Kauno butų ūkio Avarinė tarnyba dirba visą parą  tel. 8 800 20 000.

– Ar tikrai yra didžiulė blogybė šildymo sezono metu bandyti keisti radiatorių ar kitą vamzdyno dalį?

J.V.: Vamzdžius, radiatorius keisti rekomenduojama tuomet, kai baigiasi šildymo sezonas. Šildymo sezono metu vamzdynas būna užpildytas termofikatu – specialiai minkštinamu vandeniu, be nuosėdų ir kalkių. Išleidus termofikatą, pastarasis pakeičiamas kietu vandeniu, tačiau tokio tipo vanduo nėra labai tinkamas šildymo sistemai.

Norėčiau priminti, kad radiatoriams keisti būtinas projektas. Projektuotojas radiatorius parenka atsižvelgdamas į šildymo prietaisų galingumo parametrus, nes priešingu atveju, parinkus netinkamus radiatorius, gali būti išbalansuota visa namo šildymo sistema. Pakeitus radiatorių ir užpildžius šildymo sistemą termofikatu, atliekami hidrauliniai bandymai. Taip įsitikinama, ar naujai pakeistas radiatorius tinkamai ir kokybiškai įrengtas.

Vasaros metu visuose daugiabučiuose namuose atliekami hidrauliniai bandymai. Šių bandymų metu nustatomos silpnosios namo šildymo sistemos vietos, sprendžiama, kokius būtinus remonto darbus reikia atlikti, kad šaltuoju sezonu pavyktų išvengti šildymo sistemos avarijų, kurios gyventojams sukelia daug nepatogumų, o kartais patiriama ir nemenkų nuostolių.

– Kada reikėtų sunerimti, kad netrukus gali įvykti šildymo sistemos avarija?

J.V.: Kai radiatorius leidžia vandenį arba visai nešyla. Geriau nerizikuoti, nelaukti, nekentėti po radiatoriumi pasidėjus indą lašams rinkti, nešalti, o informuoti namo administratorių. UAB Kauno butų ūkio specialistai per valandą dvi atvyksta pas gyventojus, nustato gedimą ir kuo skubiau išsprendžia problemą.

– Ar galima ant radiatorių džiauti drabužius, laikyti daiktus?

J.V.: Ant šildymo prietaisų daiktų laikyti nerekomenduoju. Kartą buvo gautas nusiskundimas, kad bute labai šalta. Nuvykus pas gyventoją, pastebėjome, kad radiatorius uždengtas didele užuolaida ir prie jo dar pristumta sofa-lova. Pernešėme baldą į šoną, nes savininkė sakė nepajėgi pati tuo pasirūpinti, ir kambaryje iš karto pasidarė šilčiau. Radiatorius patalpą geriausiai šildo, kai yra atviras, niekuo neuždengtas, neužstatytas. Užuolaidas rekomenduojama pakelti ant palangės.

– Gyventojai baiminasi namo sistemų renovacijų dėl papildomų išlaidų. Kaip prižiūrėti namo stogą, kad kuo ilgiau tarnautų?

M.V.: Dažniausiai stogo problemų kyla dėl fizinio dangos nusidėvėjimo. Danga veikiama saulės, vėjo, šalčio, karščio. Remontuoti stogą ar keisti visą jo dangą yra labai brangus malonumas, tad būtina reguliari jo priežiūra. Visus stogo, šilumos sistemos, namo techninės priežiūros darbus ir apžiūrą atlieka namo administratorius. Žinome, kaip ir kada šiuos darbus atlikti.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos būtina prižiūrėti – lietaus nuotekų sistemos. Jeigu yra išorinė lietaus nuotekų sistema, tai yra lietvamzdžiai, latakai, juos būtina valyti bent du kartus per metus. Stovintis purvas, lapai užkemša latakus, tada vanduo ima bėgti virš latako, drėksta sienos. Vasarą dėl karščio į lietaus nuotekų sistemas ima tirpti ir tekėti bitumas, jas užkemša. Norint, kad stogo danga kuo ilgiau išliktų geros būklės, būtina, kad stogas būtų naudojamas itin atsakingai. Kiekvienas daiktas, išlindęs iš stogo, pavyzdžiui, antenos, yra potenciali tikimybė, kad toje vietoje stogas taps pralaidus.

Dauguma antenų šiais laikais jau nebenaudojamos. Reikia nustatyti jų savininkus ir gavus sutikimą jas pašalinti. Ant stogo patiems gyventojams vaikščioti nerekomenduojama. Tai pavojinga gyvybei ir sveikatai, be to, elastingas bitumas, kuriuo dengiami plokšti stogai, gali prilipti prie padų ir taip gadinama danga. Stogo apžiūros metu dalyvauja ir namo savininkų atstovas, kuris vėliau apie apžiūros rezultatus susirinkime informuoja visus savininkus ir gyventojus.

Kauno butų ūkio klientai, iškilus klausimų, taip pat aptarnaujami kauniečių aptarnavimo centre „Mano Kaunas“, Statybininkų g. 3.


Kiek kainuoja jūsų būsto administravimas

Šiuo metu Kauno butų ūkis daugiausia prižiūri Petrašiūnų, Panemunės ir Vilijampolės seniūnijose esančius namus, bet turi klientų ir kitose miesto seniūnijose bei Kauno rajone. Bendrovės paslaugomis pasitiki Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno mokyklos ir darželiai bei kitos įmonės. Iš viso įmonė prižiūri daugiau kaip 500 daugiabučių namų. „Administruojamų namų skaičius nėra vienintelis rodiklis matuojant užimamos rinkos dydį, nes pastatai yra labai įvairaus dydžio, amžiaus ir būklės“, – pabrėžė Kauno butų ūkio generalinis direktorius Marijus Zaborskas.

Mums, kaip Kauno miesto savivaldybės bendrovei, svarbus viso miesto įvaizdis, todėl jeigu jūsų namo administratorius negali ar nenori pasiūlyti konkurencingų kainų, kreipkitės į mus ir sužinokite, kiek sutaupysite, jeigu jūsų namą administruos UAB Kauno butų ūkis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

onute kaunas

onute kaunas portretas
viespate apsaugokit daugebutyje nuo sunu kas gali suvaldyti ta beprotybe

Skeptikas \\\\\.../////

Skeptikas  \\\\\...///// portretas
Gyvenimas daugiabutije,KANČIA.---Triukšmas bute iš visų 6 pusių,šalta,mašiną kieme pasistatyi kieme--loterija.Taip,kad mano nuomone, gyvenimas tuose narveliuse vien blogybės.---Išeitis,nuosavas namas.

BF

BF portretas
Atsakymas i straipsnio pavadinime formuluojama klausima - ikurta daugiabucio namo savininku bendrija.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių