Kas į Kauną traukia studentus iš užsienio?

Toli, bet kaip namie

Mohammadas Al Khalafas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursis, būsimas kineziterapeutas. Kaune jis nuo rugsėjo pabaigos.

Iš Jungtinių Arabų Emyratų atvykusiam jaunuoliui didžiausią įspūdį akimirksniu paliko Kauno žaluma ir peizažai. „Visa tai labai primena mano gimtąjį miestą Sirijoje“, – sakė M.Al Khalafas. Sirijoje paskutinį kartą jis lankėsi prieš dvylika metų. Nostalgiją jam kelia ir mažos parduotuvėlės. Jo gimtajame mieste, esančiame netoli sienos su Iraku, irgi teka upė, per ją nutiesti du tiltai.

Pirmus metus, kai atvykau į Kauną, dažnai peršaldavau. Dabar pripratau. Man jau net per karšta Baku.

„Kaune jaučiuosi lyg namie. Daug panašumų“, – lygino studentas. Tiesa, žmonės uždaresni, šaltesni. „Tai – tik pirmas įspūdis. Lietuviai tikrai draugiški, sulaukiau daug pagalbos, padėjo susigaudyti mieste ir pan. Kai artimiau susipažįsti, matai, kad vietiniai tikrai malonūs žmonės“, – sakė M.Al Khalafas ir pastebėjo, kad jo tautiečiai emocingesni už mus.

Lietuvą ir Kauną studijoms jis pasirinko dėl stiprių sporto pagrindų, sportininkų pasiekimų, kas sufleravo, kad rengiami ir kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai. Svarbu buvo ir mokesčio už mokslą dydis. LSMU jis kur kas mažesnis nei kitų jo nusižiūrėtų šalių universitetų. „Be to, LSMU turi labai gerą tarptautinę reputaciją“, – pridūrė pašnekovas.

Dirba ir mokosi

Iki atvykdamas į Kauną po vidurinės mokyklos jis ketverius metus dirbo ir domėjosi savo pamėgtomis sritimis. Galėjo daug laiko skirti ir studijų paieškai. Darbą jau turi ir Kaune. Dirba dalį dienos. Po paskaitų dar lanko sporto klubą.

Vaikino tikslas – tapti pripažintu kineziterapeutu ir mokslininku. Gavęs diplomą trauks namo į JAE ir ten plės savo žinių bagažą, padės žmonėms. Studijos Kaune – puiki galimybė susipažinti su kitų kultūrų atstovais ir pačiam tobulėti visais aspektais.

Kaune jis labiausiai pasiilgsta įprasto maisto, taip pat gyvybingumo, energijos mieste. Gatvėse žmonės – tyloki. Labai pasiilgsta ir šeimos, draugų. „Taip pat pasiilgstu išvykų į dykumą. Ten dažnai stovyklaudavome, kepdavome barbekiu. Likdavome ir per naktį. Dykuma leidžia atsiriboti nuo technologijų, leidžia patirti jausmą, kaip gyveno mūsų protėviai, leidžia pajusti gyvenimo tikrumą, atsipalaiduoti“, – pasakojo M.Al Khalafas.

Sąrašas:  M.Al Khalafas teigė, kad Kauną pasirinkęs dėl daugybės priežasčių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Jau senbuvis

Azerbaidžanietis Azadas Ismayilovas Kaune – jau senbuvis. Jis Kauno technologijos universitete (KTU) šiemet baigė aviacijos inžinerijos bakalauro studijas, o dabar siekia pramonės inžinerijos ir vadybos magistro laipsnio.

Pasiekė: A.Ismayilovas Kaune įgyvendino svajonę tapti aviacijos inžinieriumi. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Į Kauną atvyko būdamas septyniolikos. Rinkosi iš Turkijos ir Lietuvos.

Juokauja, kad, kai atvyko, Laisvės alėja buvo rekonstruojama, aptverta ir paversta pėsčiųjų labirintu, tad labai nesužavėjo. Tačiau sužavėjo mandagūs ir paslaugūs žmonės. Susidūrė ir su kultūriniais skirtumais, kuriuos jau minėjo M.Al Khalafas. Į akis krito mūsų šiaurietiškas šaltumas, kuris pradėjus bendrauti aptirpsta.

Studijos mūsų šalyje jam suteikė galimybę įgyvendinti savo svajonę – tapti aviacijos inžinieriumi, be to, tapo savarankiškesnis, subrendo.

Lietuvoje rado daug draugų, yra aplankęs jų gimtuosius miestelius, pavyzdžiui, Širvintas. Laisvalaikiu sportuoja.

Jo paties gimtadienis miestas – milijoninis Baku. Žmonių vien šiame mieste tiek, kiek visoje Lietuvoje. Be visų kitų skirtumų, Baku daug šilčiau nei Kaune.

„Pas mus buvo labai karšta iki spalio vidurio. Pirmus metus, kai atvykau į Kauną, dažnai peršaldavau. Dabar pripratau, jau net per karšta Baku“, – juokėsi vaikinas, netrukus švęsiantis savo 22-ąjį gimtadienį.

Europa ir Azijos šalys

„Jei lygintume laikotarpį iki karantino ir dabar, galėtume sakyti, kad užsienio studentų srautas tikrai nesumažėjo”, – sakė KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas. Anot jo, net ir prasidėjus karui, nepaisant pirminio šoko, išgąsčio ir tikrai didelio nerimo tik keli pavieniai studentai iš Vakarų Europos šalių išvyko namo.

M.Lapinskas skaičiavo, kad šių mokslo metų rudens semestre priimta trečdaliu daugiau tarptautinių pakopinių studentų, palyginti su pernykščiu rudens semestru, ir beveik dvigubai daugiau mainų studentų.

„Matome atsigaunančias rinkas, gauname tikrai labai daug užklausų, matome, kad vis drąsiau jaunuoliai iš viso pasaulio renkasi studijas užsienyje. Iš viso šiuo metu studijuoti mūsų universitete yra pakviesta per 500 pakopinių studentų ir atvyko 160 mainų studentų iš užsienio. Kalbant apie geografiją, rinkos labai nesikeičia – Europa ir Azijos šalys“, – vardijo KTU atstovas.

Kas ketvirtas

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė taip pat vardijo optimistinius skaičius.

„Karantino metu dėl įdėtų pastangų ir greito universiteto prisitaikymo prie naujų sąlygų stojančiųjų iš užsienio nesumažėjo, šis skaičius netgi paaugo. Užsienio studentų skaičius LSMU kasmet auga: 2021 m. užsieniečiai LSMU sudarė 23 proc., o šiemet – net 25 proc. visų studentų“, – teigė I.Janulevičienė.

Be studentų, kurie atvyko studijuoti pagal mainų programas, pernai studijas LSMU pradėjo 354, o šiemet – 356 studentai. Pagal akademinių mainų programas atvyko dar 73 užsieniečiai, tad iš viso šį rudenį jų sulaukta 429.

Daugiausia užsieniečių į LSMU buvo priimta iš Švedijos (98), Izraelio (78), Indijos (46), Ukrainos (10) ir Suomijos (8). Apskritai, daugiausia studentų yra atvykę iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos, Indijos ir Ispanijos. Iš viso – jaunuoliai iš 87 pasaulio šalių. Pirmą kartą LSMU šiemet atrado studentai iš Vietnamo, Paragvajaus ir Andoros.

Tiesa, pirmakursių iš Vokietijos sulaukta mažiau nei ankstesniais metais. „Kai kuriems studentams ir jų šeimoms nerimą kelia geopolitinė situacija“, – komentavo I.Janulevičienė.

Tėvų lūkesčiai

Profesorė svarstė, kad užsienio jaunuoliai LSMU renkasi dėl universiteto matomumo tarptautinėje erdvėje, studijų kokybės ir konkurencingos kainos, LSMU studijų programų kryptingo pristatymo strategiškai svarbiose šalyse, paslaugų užsienio studentams (psichologo pagalba, mentorių, tutorių programos) prieinamumo, sėkmingų alumnų karjeros pavyzdžių ir dėmesio socialiniam gyvenimui.

„Gera studentų patirtis yra ypač svarbi, nes būtent draugų atsiliepimai, rekomendacijos, tėvų lūkesčių išsipildymas lemia naujų studentų pritraukimą. Mūsų absolventai pasklidę po visą pasaulį tampa universiteto ambasadoriais, taip prisidėdami prie institucijos įvaizdžio gerinimo“, – dėstė I.Janulevičienė.

Ji pasakojo, kad daug dėmesio skiriama užsieniečių integracijai, pavyzdžiui, laisvanorišku principu pagrįstų mišrių grupių formavimas. Pramokusieji kalbos užsieniečiai gali lankyti lietuviškas paskaitas, lietuviai – anglų kalba vedamas paskaitas.

Strigo priėmimas

Į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) šiemet priimta pusantro karto daugiau užsienio studentų, palyginti su praėjusiais metais. Pernai į bakalauro ir magistratūros studijas priimti 225, šiemet – 338 užsieniečiai.

Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė apžvelgė, kad daugiausia jaunuolių atvyksta iš Ukrainos, Kazachstano, Indijos. Dar įsijungia Azerbaidžanas, Nigerija, Baltarusija. Šiemet žymiai išaugęs Azerbaidžano ir Ukrainos studentų skaičius.

Dėl didelio ukrainiečių paraiškų skaičiaus, kaip pasakojo VDU atstovė, strigo užsieniečių priėmimas. „Taip pat strigo vizų išdavimo studentams LR ambasadose procesas. Kitais metais dėl įsigaliojančių Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų planuojami dideli pokyčiai susiję su vizų ir laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimu, todėl tikėtina, kad bus problemiškas trečiųjų šalių piliečių atvykimas studijuoti Lietuvoje“, – užsiminė S.Pilkienė.

Jos manymu, į Kauną ir VDU užsienio studentus traukia dominančios studijų programos, patogios studijų sąlygos, kitų užsieniečių geri atsiliepimai apie VDU ar miestą ir t.t. „Atlikta absolventų apklausa (praėjus metams po studijų baigimo) atskleidžia, kad pasirinkusieji studijas VDU rekomenduoja jas ir kitiems dėl liberalių studijų modelio ir universiteto aukšto tarptautiškumo lygio“, – vardijo S.Pilkienė.

Mūsų absolventai pasklidę po visą pasaulį tampa universiteto ambasadoriais, taip prisidėdami prie institucijos įvaizdžio gerinimo.

Reikalavimų kartelė

Užsienieniečių netrūksta ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) auditorijose. „Pastebime, kad užsienio studentai yra susidomėję LSU siūlomomis išskirtinėmis sporto ir sveikatingumo studijų programomis, o jų srautas išlieka toks pat kaip ir iki pandemijos“, – teigė šios aukštosios mokyklos atstovai.

Susidomėjimas LSU yra nemažas – jis yra sporto mokslo lyderis Baltijos šalyse, tačiau priimami tik tie, kurie atitinka reikalavimus. „Dažniausiai studentams nepavyksta dėl nepakankamų anglų kalbos žinių ir reikalavimų vizai neatitikimo. Palyginus praėjusių ir šių metų duomenis, LSU pasirinko tik 14 studentų mažiau: 2021 m. – 75, o 2022 m. – 61“, – statistika pasidalijo universiteto atstovai.

Pagal mainų programą į LSU dažniausiai atvyksta studentų iš ES valstybių: Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos, Italijos, tačiau nuolatinę studijų formą yra pasirinkę ir jaunuoliai iš Nigerijos, Kamerūno, Egipto, Ukrainos, Turkijos, Indijos ir kitų pasaulio šalių.

Pastebimas aktyvesnis Izraelio, Vidurio Azijos valstybių ir JAV susidomėjimas, taip pat bendradarbiaujama su agentais iš Indijos, atrandamos Afrikos žemyno valstybės.

LSU atstovų nuomone, užsienio studentus į Kauną traukia miesto sporto ir sveikatingumo infrastruktūra, gana nedidelės pragyvenimo išlaidos, Lietuvos geografinė padėtis Europoje – galimybė keliauti, miesto jaunatviškumas, atvirumas ir šiuolaikiškumas.

Studentai, į LSU atvykę pagal mainų programą, specializuojasi pratimų, mitybos ir streso valdymo srityje arba renkasi sporto ir turizmo vadybos studijų programą atitinkančius modulius.

Nuolatinėms studijoms renkasi iš populiariausių studijų programų anglų kalba – kineziterapijos, sporto ir turizmo vadybos. Tarp užsieniečių taip pat populiarios pratimų, mitybos ir streso, krepšinio treniravimo ir valdymo, treniravimo sistemų studijų programos.