Karštoji koronaviruso linija: savanorių prašo likti – nežinios dar į valias

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Karantino sąlygos Lietuvoje švelninamos, tačiau pabrėžiama, kad turime išmokti gyventi su koronavirusu. Kaip? Plano didieji pandemijos valdytojai dar neturi, kaip ir atsakymų į svarbius klausimus.

Abstrakčios frazės

Šiuo metu karantinas Lietuvoje yra pratęstas iki gegužės 31 d. Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad dėl sprendimo, ar tęsti karantiną toliau, remsis ekspertų rekomendacijomis. Įvairių sprendimų per karantino laikotarpį tikrai netrūko, o štai, švelninant karantino sąlygas, jie keitėsi panašiai kaip sinoptikų prognozės dėl oro.

Operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sparnuota frazė, kad "logikos sprendimuose nereikėtų ieškoti", kelia dar daugiau klausimų, ypač vertinant raginimus suvokti, kad su koronavirusu turėsime išmokti gyventi ir prisitaikyti.

A.Verygos vadovaujama ministerija kol kas neturi aiškių atsakymų ir strategijos, kaip turėsime gyventi su koronavirusu. (D. Labučio / ELTOS nuotr.)

Koks prisitaikymo planas? Ar toks planas išvis yra, ar jau parengtos rekomendacijos? Kokios jos? Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų atsakymai leidžia suprasti, kad esame vis dar pasirengimo etape.

"Šiuo metu rengiama COVID-19 valdymo strategija, kurioje kaip tik aptariami valstybės trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai per ateinančius dvejus metus, kuriais siekiama suvaldyti esamą situaciją ir pasirengti iššūkiams atėjus galimoms naujoms infekcijos bangoms, kad patirtume kuo mažiau finansinių, socialinių, psichologinių ir kitokio pobūdžio nuostolių. Plačiau apie šią strategiją kalbėti dar kiek anksti, tai bus galima daryti tuomet, kai ji bus galutinai parengta", – abstrakčiai "Kauno dienai" bandė aiškinti SAM specialistai.

Jei norime tirti plačiau, be jokios abejonės, mobiliųjų punktų veiklą reikėtų plėsti. Man sunku komentuoti nežinant strateginių matymų.

Jų vertinimu, sunkiausias laikotarpis jau praėjo, Lietuva labai neblogai susitvarkė su šiuo viso pasaulio iššūkiu. "Per tuos keletą mėnesių daug ką supratome, išmokome. Nors krizė, tikėtina, pasitraukė, tačiau, kaip jau ne kartą minėta, atsipalaiduoti tikrai negalime. Tai, kad pamažu atlaisvinamos veiklos, nereiškia, kad grėsmės nebėra. Kol nebus sukurta patikima vakcina ir vaistai nuo COVID-19 ligos, turėsime labiau save saugoti", – toliau kartojo ministerijos atstovai.

Pulsuojantis darbo ritmas

Kovo viduryje paskelbus karantiną paaiškėjo, kad pandemijos kontrolės komandos deklaruoti pasirengimo planai nebuvo tokie jau parengti. Tvirtu ramsčiu, susiklosčius daugybei sudėtingų situacijų, tapo savanoriai, šauliai, maltiečiai. Karštoji koronaviruso linija 1808 buvo ir tebėra vienas iš karštų taškų, nuolat jaučiantis valdžios priimtų sprendimų įtaka žmonėms.

Operacijų vadovo A.Verygos sprendimu, Kauno miesto savivaldybei buvo ir yra pavesta organizuoti Karštosios koronaviruso linijos darbą. Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMPS), kurioje, tik paskelbus karantiną pradėjo veikti karštoji koronaviruso linija 1808, direktorius Nerijus Mikelionis sutiko, kad pradžioje buvo pikas.

"Visko buvo daug – daug nežinomybės, daug klausimų, buvo daug problemų organizuojant, daug darbo ir veiklos, daug savanorių. Tikrai visko buvo daug. Galima sakyti, kad dabar esame pagavę tam tikrą ritmą, tačiau jis toks pulsuojantis. Darbo intensyvumas kartais labai šokteli, kartais pamažėja. Chronologiškai nuo kovo 13-osios, kai mes pradėjome dirbti, sulaukėme daugiau nei trečdalio milijono skambučių", – sakė N.Mikelionis.

Pradžioje 1808 registravo iš užsienio grįžusius žmones arba turinčius kokių nors COVID-19 simptomų. Dabar Karštosios koronaviruso linijos darbas orientuojamas registruoti tam tikras žmonių grupes, kurias parenka epidemiologai ir pandemijos valdymo strategai.

Jau buvo ištransliuota žinia dėl tyrimų vaikų darželių auklėtojoms, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams. Tai įnešė nemažai sumaišties. Žmonės suprato privalantys turėti COVID-19 testo rezultatus. Karštoji linija lūžo nuo skambučių.

"Ta savaitė tikrai buvo įspūdinga, kai registravome po 16 tūkst. skambučių per dieną. Visi puolė skambinti. Netiksliai išgirdę – gal buvo tam tikrų momentų, komunikuojant tą informaciją. Ir mes susidūrėme su milžinišku iššūkiu, kaip suvaldyti šią situaciją. Žmonėms tekdavo laukti. Per 1 sek. – 200 skambučių", – statistika rėmėsi N.Mikelionis.

Norinčių išsitirti antplūdis užkimšo ir mobiliuosius punktus. Antroje savaitės pusėje jau buvo aišku, kad iki sekmadienio popietės didžiuosiuose miestuose laiko rezervacijai nebėra. Tik paskelbus patikslintą informaciją, nuraminus, kad testas tėra rekomendacinio pobūdžio, kad tikrintis neprivaloma, Karštojoje koronaviruso linijoje skambučių lavina nuslūgo.

Vis dar reikalingi

Karštoji koronaviruso linija – lyg valdžios priimtų sprendimų poveikio žmonėms lakmuso popierėlis. Naujas prastai iškomunikuotas sprendimas sukelia skambučių bangos padidėjimą. Praėjus tam tikram laikotarpiui, kai padėtis šiek tiek stabilizuojasi, Karštoji koronaviruso linija priima po 3–4 tūkst. skambučius per dieną. N.Mikelionio vertinimu, su 2 tūkst. skambučių per pusdienį linija be problemų susitvarko.

"Patiriame ir kitų iššūkių – mūsų darbo veikla paremta savanorystės principais. Nemoku net išreikšti dėkingumo žmonėms, kurie prisidėjo:  Šaulių sąjungai, paprastiems piliečiams, sveikatos biurų darbuotojams, savivaldybių tarnautojams", – pastebėjo N.Mikelionis.

Natūralu, kad, prabėgus tam tikram laikui, savanorių entuziazmas blėsta. Be to, švelninant karantino sąlygas žmonės grįžta į darbus, į mokslus. Kauno savivaldybė platina pranešimus, raginančius savanorius nesnausti. Visi kauniečiai, ir ne tik, kviečiami papildyti savanorių gretas ir tapti šios itin svarbios misijos dalimi.

Pagal specialų algoritmą dirbantys GMP stoties medikai, šauliai ir kiti savanoriai teikia su koronavirusu susijusią pagalbą: registruoja į mobiliuosius patikros punktus, konsultuoja saviizoliacijos, prevencijos ir kitais klausimais. Pastaruoju metu šioms pajėgoms ypač reikalingas pastiprinimas.

"Planuojame ir teikiame SAM pasiūlymus, kad 1808 linija taptų ilgalaikiu projektu, kuris būtų finansuojamas. Tuomet čia galėtų dirbti profesionalai. Tai svarbu, nes nežinome, kiek ilgai turėsime gyventi su koronavirusu, – planus mini N.Mikelionis. – Savanorystės idėja negali važiuoti visą laiką. Nepaisant to, mes vis dar ieškome savanorių, nes patvirtintų finansavimo planų dar nėra."

Pamaina savanoriams

SAM specialistai "Kauno dieną" informavo, kad svarstoma apie pamainą savanoriams, tačiau ir šis planas, kaip ir gyvenimo su koronavirusu planas, kol kas tik parengiamojoje stadijoje.

"SAM jau rengia pokyčius. Karštojoje koronaviruso linijoje, kuri dirbs ir toliau tiek, kiek reikės, bus steigiami apmokami etatai, kad būtų galima užtikrinti savalaikį ir kokybišką visuomenės konsultavimą. Šiuo metu dar nėra galutinai nuspręsta, kiek etatų reikės", – aiškina SAM. Sunkiai tikėtina, kad atspirties tašku etatams apskaičiuoti taps jau minėtas skambučių skaičius – 200 per 1 sek.

Klausiami apie tai, kiek ilgai valstybė naudosis tik savanorių entuziazmu, SAM specialistai toliau abstrakčiai filosofavo: "Savanorystės idėja ir filosofija būtent ir yra neatlygintinai, pagal kiekvieno galimybes, teikti pagalbą valstybei – institucijoms, žmonėms – tuomet, kai to reikia. Gausios Lietuvos šaulių sąjungos, kitų iniciatyvų savanorių pajėgos parodė, kad valstybė gali remtis ir pasitikėti savo piliečiais."

Dėkodami savanoriams už pasiaukojamą darbą SAM specialistai priminė ir pasirinkimo galimybę – kiekviena organizacija pati sprendžia, kiek ir kokių pajėgų gali skirti vienoms ar kitoms valstybės reikmėms, tačiau neabejojame, kad savanoriai savo misiją vykdys tiek, kiek reikės, nes daugeliui jų tai yra tiesiog gyvenimo būdas.

Pagrindinė Karštosios koronaviruso linijos funkcija šiandien – užregistruoti žmones į mobiliuosius punktus ištyrimui dėl COVID-19. Lietuvoje dirba 25–30 mobiliosios linijos, priskirtos vienuolikos miestų savivaldybėms. Vidutiniškai per parą atliekama apie 2 tūkst. ėminių.

Punktai karštajai linijai pateikia skaičius, kiek žmonių jie gali priimti. Norėtųsi tikėti, kad buvusi sumaištis ir panika dėl tyrimų nepasikartos ir po darbo savaitgalį, savanorio žinia neprivers aikčioti: "Kauniečiai skambina, keikiasi arba verkia į ragelį, nes jų nepriima operuotis, sako, mums lieka tik numirti ir pan., o mes negalime niekuo padėti, kitų be testų neįleidžia net įeiti į ligoninę ar gydymo įstaigą, netgi jei jiems kažką skauda, o ligoninės testų nedaro, liepia skambinti į 1808 liniją, taip susikuria užburtas ratas, žmonės jau praradę viltį."

Išliks nepakitę?

Dar viena pandemijos nulemta naujovė – mobilieji punktai. Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A.Verygos teigimu, jų svarbiausia paskirtis – kuo skubiau identifikuoti užsikrėtusius koronavirusu.

Tęsiant mintį, kad su koronavirusu turėsime išmokti gyventi, akivaizdu, kad registracija tyrimo paėmimui nesibaigs dar ilgai. Vis dėlto, nepaisant skandalo, kai registravęsi tyrimui negalėjo to padaryti, pokyčių čia nenumatyta.

"Mobiliųjų punktų tinklo plėsti neplanuojama, tačiau numatyta optimizuoti jų darbą pertvarkant darbuotojų darbo krūvius, tiriamųjų srautus ir pan. Plačiau apie kiekvieno miesto mobiliųjų punktų darbą galėtų pakomentuoti savivaldybių administracijų atstovai, kurie yra įpareigoti organizuoti mobiliųjų punktų darbą", – informavo SAM.

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad Kauno mobiliojo patikrų punkto pajėgumai siekia vidutiniškai iki 700 tyrimų per dieną. Kauno kempinge įsikūręs mobilusis patikrų punktas pagal poreikį gali atidaryti iki keturių atskirų linijų. Parengta ir dar viena mobilioji brigada.

Tačiau nuo gegužės 15 d. sveikatos ministro įsakymu numatyta nauja kvota – 350 ėminių. Lyginat su rekordiniu ėminių skaičiumi Kaune, kuris siekė 1,2 tūkst., tai nedidelis skaičius.

Kauno savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Paulius Kero pastebėjimu, norėtųsi gerokai didesnės kvotos, nes Kauno punktai gali dirbti kur kas didesniais pajėgumais.

"Mobiliųjų punktų tik pavadinimas toks likęs, bet iš principo jie yra stacionarūs. Juk jie stovi vietoje. Žiūrint į ateitį, reikėtų aiškesnio planavimo ir aiškesnės komunikacijos, kurioms grupėms reikia tirtis, kokioms – tik rekomenduotina.

Tyrimų, mobiliųjų punktų apimčių didinimas yra valstybės kompetencija. Jei norime tirti plačiau, be jokios abejonės, mobiliųjų punktų veiklą reikėtų plėsti. Man sunku komentuoti, nežinant strateginių matymų", –  situaciją vertino Kauno GMPS vadovas N.Mikelionis.

Racionalus mąstymas

Kad ir kaip norėtume kuo aiškiau žinoti planą, kaip gyventi su koronavirusu ateityje, panašu, kad jis kiekvieną dieną gali pasikeisti. Mokslininkai ir medikai neturi aiškių atsakymų į kai kuriuos klausimus – jie paaiškės ateityje, tad, matyt, gyvenimas su šiuo virusu bus nuolatinis mokymosi procesas.

Karštosios koronaviruso linijos, mobiliųjų punktų ir visų dirbančių priekinėse kovos su pandemija linijose darbas tiesiogiai priklauso nuo esamos situacijos. "Žmonėms reikėtų suprasti, kad jei nėra būtinybės, pagal operacijų vadovo rekomendacijas, nėra ko skambinti į Karštąją koronaviruso liniją. Gerokai svarbiau suvokti savo elgesio, asmens higienos laikymosi būtinybę, nei išsitirti infekciją", – pastebėjo N.Mikelionis.

N.Mikelionis patvirtino, kad kol kas nežinoma, kada ir koks bus skirtas finansavimas, kad Karštojoje koronaviruso linijoje savanorius galėtų pakeisti etatiniai darbuotojai.

Pasak mediko, COVID-19 testas svarbus epidemiologiniams tyrimams, planavimo tikslais, tačiau pačiam žmogui didelio skirtumo nėra. Tačiau bet kokia situacija neturėtų atpalaiduoti savisaugos instinktų.

"Tas tyrimas svarbus populiacijos įvertinimui ir skenavimui. Saugumo prasme jis nieko neduoda. Neturėtų raminti tai, kad, žinodamas testo rezultatą, garantuotai neužkrėsi vyresnio amžiaus savo tėvų. Išėję iš punkto ir nuėję į prekybos centrą ar prie bankomato, galite užsikrėsti, dar kelias dienas vaikščioti be simptomų ir toliau sėkmingai platinti užkratą. Ko gero, ne šiaip sau liks saugaus elgesio viešoje erdvėje, socialinės distancijos rekomendacijos", – neprarasti budrumo ragino N.Mikelionis.

Apibendrinimui – gyvenimo su koronavirusu planas pagal SAM: "Jis galėtų skambėti taip: patikimiausias informacijos šaltinis – oficialios valstybės įstaigos; racionalus požiūris į viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą (dez)informaciją, ypač susijusią su sąmokslo teorijomis, neaiškios kilmės vaistais, vakcinų demonizavimu ir pan.; racionalus kelionių planavimas įvertinant šalių epidemiologinę situaciją; racionalus darbo organizavimas pasinaudojant nuotolinio darbo galimybėmis; rankų higiena ir kosėjimo / čiaudėjimo etiketas."



NAUJAUSI KOMENTARAI

veja

veja portretas
jau geriau išvis nereikia tų savanorių. Kažkokia, labai susireikšminus dar sugeba pasakyti, "kiek tu čia skambinėsi?" kai reikėjo užsiregistruoti tyrimui.

pala

pala portretas
ministerija priedus pasididino prie algos, o čia ieško kvailelių, kurie dirbtų už dyką? Gal jau laikas patiems pasėdėti toje karštoje linijoje?

...

... portretas
CHE: "Plano didieji pandemijos valdytojai dar neturi" - jie jo ir neturėjo, jie tesugeba TIK Stalino metodu: "MeSS teisŪS, logikos mūsų veiksmuose neieškokit, mums nepritariančius represuot reikia!" (mes susitvarkėm, BET - ve'Rygos ūky (ligoninėse ir pan.) virusas klesti LAISVAI).
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių