Kaip už 11 mln. eurų pasikeis Lietuvos zoologijos sodas?

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip už 11 mln. eurų pasikeis Lietuvos zoologijos sodas. Rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti iki vasaros.

Ministerijos pažadai

"Finansavimas bus skirtas atsižvelgiant į du kriterijus: gyvūnų gerovės užtikrinimą ir lankytojų infrastruktūros gerinimą. Tai bus sprendžiama pačiu artimiausiu metu. Tikėtina, kad iki vasaros pajudės realūs darbai", – neseniai "Kauno dienai" teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikino, kad jis šiuo metu tikrina Lietuvos zoologijos sodo situaciją. Po maždaug dviejų savaičių bus galima išsamiau atsakyti, kas bus daroma už europinius pinigus.

"Mums dabar svarbiausia pagerinti gyvūnų gerovę ir padidinti lankytojų srautus. Jei mes investuojame, tikimės, kad tai bus patrauklesnis objektas. Kol kas negaliu pasakyti, kokius objektus reikėtų rekonstruoti pirmiausia. Per keletą savaičių padarysiu reikiamus sprendimus ir manau, kad procesas pajudės", – sakė viceministras.

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas ministerijos planus rekonstrukciją pradėti šiais metais kol kas vertina labai atsargiai. Jis tikino, kad jau kelerius metus kalbama apie tai, kad reikalingos permainos, tačiau iki šiol jokie darbai nevyksta.

"Buvusios kadencijos valdžia planavo rekonstrukciją, atlikome galimybių studijas, buvo sakoma, kad pradėsime 2015 m. Kai jau 2017-ieji, aš nežinau, ką žadėti. Jeigu dabartinė valdžia sugalvos rengti naują projektą? Neaišku, kiek tai užtruktų. Be to, paskelbtus konkursus gali apskųsti teismuose", – abejonių neslėpė Lietuvos zoologijos sodo vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad kol kas nėra su ministerija pasirašęs finansavimo sutarčių, todėl negali pradėti realių pertvarkų.

Kitas planas

A.Didžiokas priminė, kad pirminė idėja buvo iš esmės pakeisti Zoologijos sodą. Buvo parengta keturiolika skirtingų projektų, kurie būtų apėmę beveik visus gyvūnų voljerus, teritorijoje esančius pastatus ir leidę visai kitaip išdėlioti gyvūnų narvus. Voljerai būtų pertvarkyti taip, kad gyvūnai turėtų daugiau vietos.

Visi projektai buvo įvertinti daugiau kaip 40 mln. eurų. Viename interviu Lietuvos zoologijos sodo direktorius buvo sakęs, kad atlikus papildomus apskaičiavimus, būtų buvusi galimybė susispausti iki daugiau nei 30 mln. eurų, tačiau Aplinkos ministerija plano nepalaimino ir rekonstrukcijai skyrė tik 11 mln. eurų.

"Planavome daugiau naujų statybų, gyvūnų perkėlimo galimybių, tačiau dabar apsistojame ties esamų pastatų rekonstrukcija. Žinoma, Zoologijos sodas atsinaujins, tačiau ne tiek, kiek mes norėjome", – sakė A.Didžiokas.

Aplinkos ministerijos atstovai išreiškė poziciją, kad numatyti projektai pralenkė realybės ribas, nes nebuvo numatyta finansavimo šaltinių. Tačiau neatmetama ateityje dalį užmojų įgyvendinti.

"Reikia pripažinti, kad buvo atlikta studija, o tai yra tik vizija, arba, kitaip tariant, svajonė, o jos gali būti labai plačios ir mato idealų vaizdą, kokį įsivaizduoja. Tada suma visada būna didesnė, tačiau mes žiūrime, kiek lėšų turime ir kiek realiai galime skirti, todėl Zoologijos sodo rekonstrukciją galime įgyvendinti tik etapais", – kalbėjo aplinkos viceministras. Jis pridūrė, kad ateityje bus ieškoma lėšų įgyvendinti ir kitus rekonstrukcijos etapus.

Zoologijos sodas atsinaujins, tačiau ne tiek, kiek mes norėjome.

Pagal dabartinį planą Zoologijos sode bus rekonstruojami arba statomi nauji objektai – veterinarijos gydykla, tropiukariumas, kuriame gyvena vabzdžiai, žuvelės, egzotiniai paukščiai ar ropliai. Taip pat bus įrengti edukacijos bei informacijos centrai ir bus sprendžiami gyvūnų gerovės klausimai.

"Už 11 mln. eurų atsiras daugiau vidinių patalpų, nes šiuo metu sodui tokių trūksta. Į gyvūno gerovės gerinimą įeina plėšriųjų ir kanopinių gyvūnų voljerų statymas, tad pagerės jų laikymas, padaugės vietos. Tačiau mes neatmetame galimybės rėmėjų lėšomis įgyvendinti ir kitus projektus", – sakė A.Didžiokas.

Planuojami pakeitimai

Nors ir ne už tokią didelę sumą, kuri planuota, tačiau pertvarkos Zoologijos sode vis tiek bus matomos. Kol kas Zoologijos sodo vadovas negalėjo patikslinti, ar dalis pastatų bus griaunama ir jų vietoje iškils nauji, ar bus rekonstruojami esami objektai. Tai paaiškės, kai bus kartu su Aplinkos ministerija sudėlioti visi taškai.

Viena iš permainų – beždžionės keliaus į naują vietą. Jų vietoje maždaug už 3 mln. eurų planuojama įrengti edukacijų centrą, kuris padės lankytojams geriau susipažinti su Zoologijos sodo gyventojais. Šiuo metu mažas kambariukas įvairiems užsiėmimams ir pamokėlėms įrengtas terariume. Jei atvyksta didesnė mokinių grupė, tampa problema visus sutalpinti.

Kitas lankytojų srautams didinti skirtas objektas – informacijos centras. Jame taip pat veiks ir muziejus. Projekte numatyta jį įrengti pačiame Zoologijos sodo viduryje. Šiuo metu prie pastato yra snieginių leopardų voljeras. Numatyta, kad šiame centre bus ir kavinė, kur lankytojai galės pasimėgauti arbata ir užkandžiais.

"Čia bus centrinė aikštė. Pirmieji architektai buvo suprojektavę pastatą griauti, nes kavinė bus rūsyje, tačiau čia labai mažas aukštingumas. Skaičiavome, kad naują pigiau statyti, nei renovuoti esamą, tačiau, regis, dabar rekonstruosime. Pats pastatas nėra labai blogas, nes atspindi seną laikmetį", – pasakojo A.Didžiokas.

Projekte labai svarbu įgyvendinti gyvūnų gerovės gerinimo programą. Pagal ją numatyta šiek tiek į kitą vietą iškelti snieginius leopardus, tigrus. Taip pat šiame rekonstrukcijos etape bus sujungti plėšrieji ir kanopiniai gyvūnai.

"Tai reiškia, kad daugumą voljerų keisime ir moderniai įrengsime. Vietos dauguma gyvūnų nepakeis, bet jų nameliai bus jaukesni, prasiplės jų teritorija. Pasikartosiu, permainos nebus tokios ryškios, kaip planavome anksčiau", – kalbėjo Zoologijos sodo direktorius.

Jo teigimu, didžiausias iššūkis – sutvarkyti terariumų, akvariumų ir paukščių zoną. Šiuo metu pastatas, kuriame laikomi egzotiniai ropliai, žuvys ar sparnuočiai apima 800 kv. m, tačiau po rekonstrukcijos plotas išsiplės iki 3 tūkst. kv. m. Šis pastatas bus griaunamas ir jo vietoje iškils naujas. "Čia mes turime daugiausia gyventojų, todėl didinti erdves būtina. Iš 2 tūkst. Zoologijos sodo gyvūnų net pusė jų gyvena terariume", – pridūrė A.Didžiokas.

Paskutinis objektas, būtinas gyvūnų gerovei užtikrinti, – nauja veterinarijos gydykla. Dabar gyvūnėliai gydomi ankštame pastate, kurio sienos jau svyra žemyn šlaitu. Netoli administracinių pastatų atsiras modernios laboratorijos, kuriose bus gelbėjama augintinių gyvybė.


Šiame straipsnyje: Lietuvos zoologijos sodas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Zoologijos muziejaus eksponatas ( kadaise zoologijos sodo)

Zoologijos muziejaus eksponatas ( kadaise zoologijos sodo) portretas
Kai zoosodui vadovauja žurnalistas...Gal reikėtų valdžią pakeisti, kokiam zoologui duoti pavadovauti, ekonomistą buhalterijoj pasodinti, specialistams viršininkais pabūti. O kai valdžia parenkama pagal partijas, tai dažniausiai išeina didelis ŠNIPŠT...Tada nei pinigų mokama skaičiuoti, nei projektų rengti, galvose tik kavinės, baliukai, gražios mergos, pa-pukai...

kaunas juda

kaunas juda portretas
vietoj to , kad plėsti narvus, statyti naujus voljerus, gyvūnų žiemojimo patalpas bus STATOMA: KAVINE, EDUKACINIS CENTRAS, INFORMACINIS CENTRAS----ar su galva miesto valdžiukei gerai????

Kur dramblys pakastas?

Kur dramblys pakastas? portretas
Kur čia logika? Ministerija skyrė 11 limonų, o prisiprojektavo už 40. Tai ką, projektuotojams nebuvo pasakyta koks yra biudžetas? Kvepia aferomis arba vadovo nekompetetingumas. Gaila nekaltų žvėrių.
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

Daugiau straipsnių