Kaip pasirengti pramonės transformacijai

Ne mada, o būtinybė

„Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias. Šiandien nebėra prasmės diskutuoti, ar mums reikia žiedinės ekonomikos, bet turime kelti klausimą, kokie pokyčiai būtini, kuo veiksmingiau pereinant prie šio ekonomikos modelio“, – Kaune vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji akcentavo, kad, norėdami sumažinti anglies pėdsaką, turėsime užtikrinti saugios, švarios, įperkamos energijos ir žaliavų tiekimą.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pramonei reikės ne tik energijos, bet ir nenutrūkstamo žaliavų tiekimo, glaudaus bendradarbiavimo su mokslu, nes tik taip bus galima kurti ir pasiūlyti rinkai naujų ir inovatyvių produktų.

„Jeigu neinvestuosime pastangų, laiko ir lėšų į skaitmeninimą ir perorientavimą, naujų investicijų pritraukimą, dirbančiųjų perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims, mokslo ir inovacijų skatinimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, biotechnologijas ir medicinos paslaugas, liksime globalaus pažangos greitkelio šalikelėje“, – teigė V.Janulevičius.

Jis įsitikęs – ES siūlomas mechanizmas suteikia galimybę pasinaudoti parama ir tapti žaliosios transformacijos lyderiais.

Vertė ir produktyvumas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 200 mln. eurų skirs inovacijų ekosistemai stiprinti, verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, tarptautinei tinklaveikai didinti, prieinamumo prie finansavimo priemonių startuoliams gerinti ir investicijoms į žaliąsias inovacijas.

„Apie pramonės transformaciją daug girdima ir kalbama, bet kaip tai praktiškai vyks, mums dabar sunku atsakyti. Kauno regionas yra vienas stipriausių pramonės prasme. Kyla klausimas, ar mus, pramonę, transformuos ar mes transformuosime pramonę. Todėl vienas iš svarbiausių šios konferencijos tikslų, kad mes, kaip pramonininkai ir darbdaviai, geriau suprastume, koks transformacijos kelias ir kur turime eiti“, – sakė  Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias.

Jo teigimu, svarbu orientuotis ne tik į startuolius, bet ir nepamiršti tradicinės pramonės, kuri šuo metu sukuria didžiausią BVP dalį. Jis akcentavo, kad transformuodami pramonę galime sukuriamą vertę padidinti dar labiau.

„Įvairios finansinės krizės, siautėjanti pandemija per pastaruosius pusantrų metų labai aiškiai parodė, kad atspariausios yra valstybės, kurių ekonomikos struktūroje stiprų vaidmenį vaidina būtent pramonė. Lietuvos pramonės sektorius visada garsėjo savo produktais ir ištverme, o jį sustiprinti ir padėti pramonei transformuotis galėsime pasitelkdami žiedinę ir skaitmeninę transformaciją“, – M.Horbačauskui pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Šiai transformacijai naujuoju ES finansiniu periodu Ekonomikos ir inovacijų ministerija paruošė beveik 300 mln. eurų investicijų. Kaip teigė E.Markevičiūtė, šios paskatos bus itin svarbios kuriant kuo aukštesnę pridėtinę vertę ir didinant produktyvumą.

Negalima sulėtėti

Anot Kauno technologijos universiteto mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, būtinybę investuoti į pramonės ir ūkio modernizavimą pagrindžia gana objektyvus rodiklis – vieno darbuotojo kuriama vertė. Eurostato duomenimis, Lietuva dar labai atsilieka nuo ES lyderiaujančių valstybių. Visa tai susiję kompleksiškai – esamo lygio vertė neleidžia užtikrinti didesnių atlygių, o tai dar labiau paaštrina darbuotojų paieškos ir išlaikymo darbo vietoje problemą.

Lietuvos atotrūkiui šioje srityje įveikti būtinas spartesnės pramonės transformacijos ir ūkio modernizavimas: aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas, efektyvesnės investicijos į gamybos įmonių skaitmenizaciją.

M.Horbačauskas pastebėjo, kol verslui vystyti pakako esamų technologijų ir resursų, investuoti į technologijas nebuvo didelio stimulo. „Tačiau šiuo metu, kai ypač trūksta darbuotojų ir tas trūkumas tik didėja, įmonės bus priverstos investuoti į automatizavimą, efektyvinimą, robotizavimą ir naujas technologijas“, – sakė jis.