Ką rodo miesto laikrodžiai

Šiuolaikinis žmogus, labai branginantis laiką, dažnai net ir gatvėje žvilgčioja į savo mobiliojo telefono, kompiuterio ar modernaus rankinio laikrodžio rodomus skaičius, retai atkreipdamas dėmesį į maloniais garsais ar kitais būdais save primenančius senus ir dabartinius miesto laikrodžius.

Savarankiškumo simbolis

Pasak Kauno miesto muziejaus edukatorės-gidės Erestidos Gelčienės, miestas be laikrodžių – aklas ir kurčias. Taip buvo tvirtinama viduramžiais. Tad kiekvienas Magdeburgo teises gavęs miestas statydavosi rotušę, o jos bokšte įrengdavo pagrindinį laikrodį – laiko ir miesto savarankiškumo simbolį. Ne išimtis buvo ir Kauno rotušės laikrodis.

"Miesto magistrato aktuose minima, kad čia 1774 m., perstatant bokštą, įrengtas naujas laikrodis – tai pirmoji rašytinė istorinė žinia, kuri byloja, kad čia laikrodžio būta ir anksčiau. Anuomet Kauno burmistras Henrikas Essenas liepė pagaminti perstatomam bokštui laikrodį ir varpus, kurie jau po metų buvo atvežti į Kauną iš užsienio. Laikrodžio montavimo darbai užtruko iki 1777 m. rugpjūčio, kai pagaliau buvo leista jį prisukti iki Šv. Mykolo dienos ir paskirti prižiūrėtoją. Šias pareigas atlikę žmonės turėjo prisukti laikrodį ir kasmet jį sutepti tepalu. 1783 m. buvo pakeista šio naujo laikrodžio spyruoklė.

"Vieni rotušės laikrodžio prižiūrėtojai dirbo sąžiningai, kiti – prastai. Dėl pastarosios priežasties 1791 m. rotušės laikrodis tapo avarinės būklės, jį teko remontuoti. Kai laikrodis vėl pradėjo rodyti tikslų laiką, pasirodė magistrato nurodymas miestiečiams vadovautis rotušės laikrodžio dūžiais, o ne asmeniniais laikrodžiais, kurių jau ėmė rastis mieste.

Anuomet rotušės bokšto laikrodis nurodydavo, kada miestiečiams gulti ir keltis, uždegti ir gesinti namų bei gatvių žiburius, išginti ir parginti iš ganyklų gyvulius, uždaryti nakčiai ir vėl atverti miesto vartus, išstatyti sargybas ir kita. Varpais pranešdavo, kada atvyksta žymūs pirkliai ar svečiai, pasirašomi svarbūs miestui dokumentai, kada magistratui rinktis į posėdžius, o liaudžiai – į aikštę išklausyti šalies valdžios ar magistrato potvarkių. Varpai skelbė aliarmą, pranešdavo apie gaisrą, skambėdavo švenčių progomis.

1907 m. rotušės bokšto laikrodis buvo pakeistas nauju, pagamintu Peterburge. Šiandien rotušės laiką rodo laikrodis, sumontuotas 1969–1973 m. pastato rekonstrukcijos metu. Jis yra mechaninis, prijungtas prie elektroninio. Laikrodį dabar prižiūri elektronikos inžinierius Arvydas Bilvydas, prižiūrintis ir kitus Kauno istorinius laikrodžius.

Dabartinis laikrodis, paskutinį kartą remontuotas 2005 m., turi tris ciferblatus (neturi vakarinio). Šis laikrodis yra labai tikslus – laiko nuokrypis ne didesnis nei 3–4 sek. per metus. Baltąja gulbe pramintos miesto rotušės laikrodžio aidas skamba net kitose Nemuno ir Neries upių pusėse.

Padovanojo JAV lietuviai

Retas kuris žino, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) dabartinio bokšto pirmtakas buvo medinis, stovėjo truputį atokiau nuo esamo ir taip pat turėjo laikrodį.

Pasak E.Gelčienės, minint 4-ąsias tarpukario Lietuvos nepriklausomybės metines, JAV lietuviai padovanojo Laisvės varpą, kuris turėjęs skambėti Gedimino pilyje, bet dėl sostinės okupacijos buvo įkeltas į Karo muziejaus bokštą Kaune. Apie pusę tonos svėręs varpas pirmą kartą iš bokšto suskambo 1922 m. vasario 16-ąją. Varpą pašventino kanauninkas Juozas Tumas. Pirmieji juo skambino Kauno burmistras Jonas Vileišis ir karo invalidas. Vienoje varpo pusėje buvo išlietas Vytis, kitoje – priesakas: "O, skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos."