Kauno rajono grūdų augintojai šiomis dienomis itin dažnai dairosi į dangų: ar gamta leis kulti javus? Nukūlusieji žiemines kultūras džiaugiasi geru derliumi ir svarsto, koks bus vasarojus.

Darbą reguliuoja gamta

"Viskas sunokę, kai tik oras geras, nespėjame kulti – per trumpa para", – sako vienas stambiausių rajono ūkininkų Romas Majauskas. Jo laukuose Babtų seniūnijoje žieminių kviečių ir miežių derlių ima du kombainai. "Mūsų darbo dieną reguliuoja gamta. Jei lyja – laukiame. Esant giedram orui, jei buvo iškritusi rasa, kombainai į laukus išvažiuoja 11–12 val., jei ne – galime su saule pradėti dirbti. Vakare taip pat sustabdo rasa – 21 val. ji jau iškritusi", – pasakoja ūkininkas. Jis pats prie kombaino vairo sėda retai – dažniausiai su šia galinga technika dirba sūnūs.
Kuliamųjų javų laukuose sukinėjasi ir grūdų perkrovimo priekaba. "Ši technika labai pasiteisino. Anksčiau iš kombaino išpilamų grūdų nuolat laukdavo keletas traktorių, kurie dažnai važiuodavo į sandėlį. Naujosios priekabos talpa – kaip vilkiko priekabos. Dabar vietoj penkių traktorių vairuotojų užtenka vieno, sumažėjo degalų ir laiko sąnaudos", – pastebėjo R.Majauskas.

Iki liūčių kultus ir į aruodus suvežtus grūdus R.Majauskas vėsina. Grūdai buvo įkaitę iki 30 laipsnių, tokie aruode ilgai neišsilaikytų. "Juos vėsiname vakare, naktį į aruodus pučiant žemesnės temperatūros lauko orą. Panašiai ir drėgmės procentą galima pakelti – palijus pučiant drėgną lauko orą. Šiuo metu kuliami grūdai sausi – apie 10–11 proc. drėgmės, o grūdų supirkėjų nustatyta standartinė drėgmė yra 14 proc.", – pasakojo R.Majauskas.

Juda vėžlio žingsniu

Kuldami javus, kombainai vidutiniškai važiuoja 7–8 km/val. greičiu. Tai – vėžlio žingsnis galingai technikai, turinčiai apie 350 arklio galių. "Imant derlių skubėti nėra kur: greičiau važiuosi – daugiau grūdų išbarstysi", – aiškino patyręs ūkininkas.

Vienas R.Majausko kombainų gali būti valdomas autopiloto. "Aną dieną buvo didžiulė problema – kombaino kabinoje neveikė radijo grotuvas, – juokiasi ūkininkas. – Išlipa iš kombaino sūnus: su ausinuku, rankose – planšetinis kompiuteris. Pasižiūrėjus net neaišku, ką jis ten veikė: kombainą vairavo ar laisvalaikį leido. Laikai pasikeitė – ūkyje dirbantis žmogus jau seniai nebėra tipas su mėšlinais guminiais batais, koks kartais vis dar įsivaizduojamas Lietuvoje."

Ūkininkas šiemet augino 500 ha javų: kviečių, miežių, rapsų. Esant geram orui, dviem kombainais per parą R.Majauskas nukulia apie 50 ha javų. Tačiau pašnekovas neprognozavo, kiek laiko javapjūtė tęsis jo laukuose: "Anksčiau, turėdamas vieną kombainą, javus nukuldavau iki rugsėjo pradžios, dabar turiu du kombainus ir su jais dažnai kuliu mėnesį. Viską diktuoja oro sąlygos: rugpjūčio pradžioje dažnai užeina lietūs ir darbus tenka nutraukti. Šiemet ilgai buvo sausa, bet jau gavome ir lietaus. Taigi sunku prognozuoti, kada javapjūtė baigsis."

Tarsi rusiška "Niva"

Šalia Vandžiogalos javus auginantis Rimvydas Petreikis – vidutinis ūkininkas, šiemet auginęs 200 ha javų, dalį jų – nuomotoje žemėje. "Žieminius kviečius kuliu po 5–6 t/ha, kai kur – 8 t/ha. Esu gavęs ir geresnį derlių, bet šiemet nemažai kviečių iššalo ir ne visus laukus atsėjau, tai toks ir derlius", – pasakojo ūkininkas.

Javus R.Petreikis kulia 1984 m. "John Deere" firmos kombainu, prie kurio vairo sėda pats. "Palyginti su šiuolaikiniais, šis kombainas – tarsi rusiška "Niva". Skiriasi tuo, kad kondicionierius yra, – juokėsi iš kombaino išlipęs vyras. – Kai kondicionierius buvo sugedęs, temperatūra kabinoje ir 60 laipsnių siekdavo – ilgai neiškęsi."

30-ies metų senumo kombaino šonus puošia grafičiais išpurkšti drakonai. "Čia giminaitis pasidarbavo. Norėjo ir sėkmės akį išpurkšti, bet pritrūko dažų. Gal dėl to šiam kombainui vis pritrūksta sėkmės – genda, – juokavo pašnekovas. – O jei rimtai, nėra ko norėti – jis pagal amžių senukas. Aną dieną buvo sugedusi pjaunamoji – teko stoti, dalgį keisti."

R.Petreikis javapjūtę tikisi baigti rugsėjo pradžioje. "Kviečius, rapsus nusikuliu pats, o miežiams kulti kombainą dažnai tenka samdyti, nes juos reikia nuimti skubiai. Nunokusių miežių varpos labai greitai lūžta ir iškrenta grūdai. Jei praleisi momentą – patirsi didelių derliaus nuostolių", – pasakojo ūkininkas. Galingesnės, naujos technikos jis neskuba pirkti – visą ūkio pelną kol kas investuoja pirkdamas žemę.

Savo sandėlių neturintis R.Petreikis nukultus grūdus veža į supirkėjų talpyklas, kur saugos grūdus iki Naujųjų metų arba iki įsipareigoto parduoti laiko. "Dabar grūdų parduoti neapsimoka – jų kaina po Naujųjų turėtų kilti. Su supirkėjais galima sudaryti išankstinę fiksuotos kainos sutartį, aš tokią metų pradžioje ir sudariau: antros klasės kviečių tonai spalio mėnesiui užfiksavau 600 litų kainą. Dabar gailiuosi, kad tik 50 tonų numačiau tokia kaina parduoti, nes šiuo metu tarptautinėje biržoje už jų toną mokama tik 570 litų", – atskleidė pašnekovas.

Pertrauka tarp kūlimų

Alšėnų seniūnijos ūkininkas Albinas Jučionis džiaugiasi atokvėpio dienomis: jo auginamų žieminių kultūrų – kviečių ir rapsų – derlius jau aruode. "Suspėjau nukulti iki liūčių, dabar tik kaimynams ir kaimynėms padedu, – šypsojosi ūkininkas. – O vasarines kultūras kulti dar anksti, reikės savaitę ar porą palaukti. Šiaudas dar žalias, vadinasi, grūdas per jį dar maitinasi. Ir lietus vasarojui dabar į gera: subrandins grūdus."

Nors šiemetis žieminių rapsų derlius – 4,2 t/ha parvežus iš lauko – ūkininko nedžiugina: daug rapsų iššalo, A.Jučionis džiaugiasi labai geru žieminių kviečių derliumi – kūlė po 8 t/ha. "Palyginti su praėjusiais metais, tai dviem tonom iš hektaro daugiau. Auginu "Famulus" veislės žieminius kviečius. Tai vokiška veislė, sukurta tomkiems regionams kaip Rusija, kur atšiaurios žiemos. Ši nauja veislė labai pasiteisino – nė kiek neiššalo, dėl to ir derlius geras. Be to, dirbo ir agronomai – žiūrėjo, kada ką augalui paduoti, kad jis gerai augtų, nesirgtų, – aiškino A.Jučionis. – Mano žemės – Rokų, Alšėnų seniūnijose, Prienų rajone. Jos ne tokios derlingos kaip Babtuose, kita dirvos struktūra – yra molio, priemolio. Mums reikia daugiau dirbti, kad gautume tokius derlius kaip Babtų ūkininkai."

Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad šiemet daugelis kuliamų grūdų yra žemesnės kokybės – antros ar trečios klasės. "Ekstra ar pirmos klasės kviečių grūdų neturiu. Šaltas birželis pakenkė – javai prastai vystėsi. Praradome kokybę. Bet atsigriebsime per kiekybę", – optimistiškai situaciją vertino A.Jučionis.

Derliaus nevadina rekordiniu

R.Majauskas taip pat džiaugėsi geru žieminių kultūrų grūdų derliumi: "Šiemet – ne auksinio, bet gero derliaus metai. Kviečiai labai gerai užderėjo, priklausomai nuo lauko, kūlėme po 7–9 t/ha, taigi vidurkis – 8. Miežius dar tik pradėjome kulti, sunku tiksliai pasakyti, koks bus derlius. Pirmuose laukuose jis labai geras – kuliame po 6,5–7 t/ha, – vardijo ūkininkas. – Kalbant apie žieminius kviečius, nesitikėjau tokio gero derliaus, nes žiema išretino pasėlius: kai kurios veislės visai iššalo, kitos – išretėjo. Kai kur teko atsėti. Kitas dalykas, kad kokybė prastesnė: ekstra, pirmos klasės grūdų turiu labai mažai, daugiausia – antra ir trečia klasė."

Lietuvos grūdų augintojų asociacijai pirmininkaujantis R.Majauskas atsargiai vertina Žemės ūkio ministerijos prognozę, esą šiemet Lietuvos grūdų derlius bus rekordinis – 7,5 proc. didesnis nei pernai. "Derlius iš esmės padidės dėl išaugusio pasėlių ploto. Mes, ūkininkai, rekordiniu derlių vadiname tada, kai iš vieno hektaro prikuliame daugiausiai tonų. Taip buvo 2012 m., kai kviečių kūlėme po 8 t/ha. Šiemet kažin, ar tiek pasieksime, nes reikia išvesti vidurkį tarp žieminių ir vasarinių kultūrų. O jau dabar matyti, kad dėl sausros vasarinių kviečių derlius bus mažesnis."

Pašnekovo žodžiais, grūdų augintojų pelnas šiemet nebus rekordinis dėl kelių priežasčių: "Teko daug investuoti norint gauti gerą derlių – iššalusius pasėlius atsėti. Be to, šiemet grūdų kainos tarptautinėse biržose, kuriose parduodami ir lietuviški grūdai, yra mažesnės nei pernai. Kitas dalykas, kad daug turime žemesnės kokybės grūdų, už kuriuos atitinkamai mokama mažesnė kaina."

R.Majauskas atkreipė dėmesį, kad šiemet visame pasaulyje kviečių derlius yra labai geras, todėl ir jų kaina tarptautinėse grūdų biržoje nukritusi. Pasak pašnekovo, kainas joje lemia daug veiksnių, tarp jų – politiniai: "Pavasarį grūdų kainos buvo pakilusios dėl karo Ukrainoje. Jos gali kilti ir dėl uragano Afrikoje ar Australijoje, jei jis sunaikina grūdų derlių. O jei JAV gerai užderės kukurūzai – visų grūdų kainos kris."

Derlius – didesnis nei pernai

Šiemet Lietuvoje prognozuojamas rekordinis 4,7 mln. tonų grūdų derlius – 7,5 proc. didesnis nei pernykštis.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad derlius padidės dėl 7 proc. išaugusio javų pasėlių ploto.

Paskutinį kartą grūdų derliaus rekordas Lietuvoje pasiektas 2012 m. – tuomet prikulta apie 4,4 mln. tonų grūdų.

Pernai Lietuva eksportavo 2,5 mln. tonų grūdų, iš kurių 79,3 proc. sudarė kviečiai. Pagal kviečių eksportą Lietuva yra ketvirta Europos Sąjungoje po Prancūzijos, Vokietijos ir Rumunijos.
 

Komentaras

Alvydas Rimdeika
Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Žieminių kultūrų javapjūtė Kauno rajone jau įpusėjusi, ir derlius turėtų būti geras. Žinoma, kiekviename ūkyje jis individualus, nes vienam daugiau pasėlių iššalo, kitam – mažiau, vienas bėrė visą trąšų normą, kitas – mažiau.

Vasarines kultūras, jei orai nesuges, ūkininkai turėtų pradėti kulti jau šią savaitę.

Kauno rajone augalininkystė populiari: čia veikia tik keletas stambesnių gyvulininkystės ūkių, o grūdų augintojų turim išties daug: apie 3 tūkst., įskaičiuojat ir smulkiausius, 3 ha deklaravusius ūkininkus, ir stambius, dirbančius po kelis šimtus hektarų žemės.

Kauno rajonas – Vidurio Lietuva, čia, kaip ir Kėdainių, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio rajonuose, geriausios žemės ir didžiausi derliai. Didžiąja dalimi iš šiuose rajonuose užaugintų grūdų ir supilamas Lietuvos grūdų aruodas.

Tiesa, skirtinguose rajono kraštuose žemė nevienoda: didžiausi derliai būna Babtuose, Vandžiogaloje, Vilkijoje, šių seniūnijų ūkininkai – stipriausi. O Rokuose, Alšėnuose, Zapyškyje – žemės lengvesnės, ir derliai mažesni, 8–9 tonų kviečių iš hektaro čia niekas nekulia.